2012 m. gegužės 25 d., penktadienis

100. A Dangerous Method

A Dangerous Method / Pavojingas metodas (2011)
Režisierius: David Cronenberg
Vaidina: Keira KnightleyMichael FassbenderViggo Mortensen, Vincent Cassel, Sarah Gadon ir kt.
Žanras: Biografinis, Drama, Trileris
Trukmė: 99min.


Vertinu: 3/4

Norėjau šį filmą pamatyti nuo to laiko, kai pamačiau, jog jis yra kuriamas. Ir tikrai ne dėl kokios nors ypatingos priežasties. Tiesiog jame vaidina keturi mano mėgstami aktoriai. Keturi jau ne mažas skaičius.

Dar nenusprendžiau kokio lygio yra mano simpatija šiam filmui. O ji yra. Ją pajaučiau praėjus vos kelioms sekundėms nuo pradžios, kada išgirdau tą nuostabų garso takelį. Laikmetis, aplinka - tam neturiu priekaištų, man iškart patiko. Asmenybės, kurios figūruoja filme tikrai daugeliui girdėtos. Aš pati nesu jais domėjusis, tik viena ausim girdėjus Z. Froido teorijos pagrindus, čia mano žinios ir užsibaigia.

Daug veiksmo čia nėra, daug kalbų, kalbų, kalbų. Tad normalu, kad daugeliui filmas pasirodė nuobodus ir per daug sudėtingas. Vis dėlto, jis biografinis, nėra nei veiksmo, nei įtampos. Manau jis skirtas ne eiliniams žiūrovams, o tokiems, kurie arba domisi, arba mėgsta ,,moksliškus" filmus arba žino visų tų sudėtingų žodžių, pavartotų filme, reikšmes. Reikia kantrybės jį žiūrint, susikaupimo.

Nors savęs nepriskirčiau nei vienai iš šių kategorijų ( na, nebent šiek tiek pirmąjai, nes psichologija man įdomus dalykas), filmas man paliko visai gerą įspūdį (kartais Jungo ir Froido pokalbiai tikrai pritraukdavo), nors antrą kartą nemanau, kad žiūrėčiau. Patiko atmosfera, buvo įdomu žiūrėti į tą dramą vykstančią tarp Jungo, Froido ir Sabinos. Žinoma, būtina paminėti K. Knightley vaidybą, tokios dar jos nemačiau. Puiki beprotė. :)

Pagrindinį tikslą įvykdžiau - pamačiau savo mėgiamus aktorius. O ir dėl praplatėjusių žinių tai, galva neskauda, nesigailiu, kad pažiūrėjau.

P.S. Su 100- uoju įrašu mane ir visus!


2012 m. gegužės 24 d., ketvirtadienis

99. The Green Mile

The Green Mile / Žalioji mylia (1999)
Režisierius: Frank Darabont
Vaidina: Tom Hanks, Michael Clark Duncan, David Morse, Jeffrey DeMunn, Bonnie Hunt, James Cromwell, Doug Hutchison, Patricia Clarkson, Sam Rockwell, Barry Pepper ir kt.
Žanras: Drama, Kriminalinis, Fantastinis
Trukmė: 189min

Vertinu: 3.5/4

Dar vienas filmas iš serijos "Visi matė, tik ne aš". O sumąsčiau jį pažiūrėti dėl to, kad neseniai (prieš savaitę) perskaičiau S. King'o knygą "Žalioji mylia". Įspūdį paliko didžiulį. Tad, tokia istorija.

O filmas (jei dar yra nežinančių) pasakoja vieno neeilinio kalinio pasmerkto miriop istoriją. Į "Žaliąją mylią" jis atkeliauja po įvykdyto žiauraus nusikaltimo ir laukia savo mirties bausmės. Tačiau po kelių neįtikėtinų atsitikimų, korpuso vyriausiasis prižiūrėtojas ima abejoti Džono kaltumu.

Filmas tikrai netrumpas. Daug įvykių jame reikėjo sukišti, tad nesistebiu. Bet, vis dėlto, visko sutalpinti taip ir nepavyko. Nesakau, kad labai pasigedau piktojo senelių namų prižiūrėtojo ar Polo žmonos žūties scenos. Gal jau ir per daug visko būtų buvę. O knyga atpasakota labai neblogai, beveik su visom detalėm ar net tokiais pat žodžiais. Neturiu ką daug pasakoti, mane šita istorija sujaudino net antrą kart žiūrint, gale vėl susigraudinau. Ir dėl neteisybės ir dėl gailesčio, dėl daug ko. Suprantu, kad tiems, kurie filmą pamatė neskaitę knygos, jis paliko neišdildomą įspūdį. Manau ir man taip būtų buvę. Bet dabar man trūko kažko. Nes knyga ir gilesnė ir platesnė.


Nepatiko tos sproginėjančios lempos arba vieta, kai Džonas Kofis išsiurbia ligą iš sergančios moters. Jau per daug ten "wow" norėjo padaryti. Manau būtų užtekę įtikinamos vaidybos ir sukurtos atmosferos.

O jei apie vaidybą, tai aktoriai man nekliuvo. Žiūrėdama į daugelį prisimindavau knygos personažą ir žinot, nepastebėdavau didelių skirtumų. Kažkur komentaruose skaičiau priekaištų Tom'ui Hanks'ui, bet manęs tai jis neerzino pernelyg. Tai gal tiek. Rekomenduoju, bet knygą labiau.



2012 m. gegužės 16 d., trečiadienis

98. Dogville

Dogville / Dogvilis (2003)
Režisierius: Lars von Trier
Vaidina: Nicole KidmanPaul BettanyPatricia ClarksonJeremy Davies, Harriet Andersson, Blair Brown, Ben Gazzara ir kt.
Žanras: Drama, Mistinis, Trileris
Trukmė: 170min

Vertinu: 4/4

Galiu pasakyti tik wow. Nesitikėjau. Šio režisieriaus "Melancholija" man nepaliko tokio didelio įspūdžio kaip "Dogvilis". Vien jau neįprastas filmo fonas: Namai be sienų, šunys, krūmai. Viskas nupiešta balta kreida. Lyg koks žemėlapis su sutartiniais ženklais. Tikrai atrodo keistokai, bet tik gerąja prasme. Įdomu darosi žiūrėti jau vien dėl to. Tarkim, du žmonės kalbasi sau atsisėdę ant lovos, o čia pat dar pulkas vaikšto, bet jie nieko negirdi, nė nenutuokia, nes gi, juos skiria nematoma siena. Arba loja šuo, tačiau ten kur jis turėtų būti tiesiog kreiduoti jo kontūrai. Negaliu, mane šita idėja tiesiog užvežė. Dogvilio gyventojai atrodė lyg kokios eksperimentinės žiurkės.
Beveik kiekvienas rašantis recenziją / atsiliepimą apie šį filmą pamini, kad jis primena nufilmuotą spektaklį. Pabūsiu ir aš papūga ir pasakysiu, kad taip tikrai primena, tokia mintis buvo kilus ne kartą.
Nicole Kidman su kiekvienu filmu man atrodo vis tobulesnė aktorė. Tiesiog negaliu ja atsidžiaugti. O ir Paul Bettany, kurio iki šiol nelaikiau labai rimtu aktoriumi, manau, kad "Dogvilyje" neprastai sužibėjo.

Atrodo, kad viską ką pasako veikėjai yra labai svarbu. Atrodo, kad viskas kažką reiškia. Ir manau ne vienas žiūrėjęs filmą aiškins jo prasmę vis kitaip. Pavyzdžiui man įstrigo ši vieta, kurią kažkodėl tai susiejau su miestelio pavadinimu:

The Big Man: Rapists and murders may be the victims according to you, but I, I call them dogs. And if they're lapping up their own vomit, the only way to stop them is with a lash. 
Grace: But dogs only obey their own nature, so why shouldn't we forgive them? 
The Big Man: Dogs can be taught many useful things, but not if we forgive them every time they obey their own nature. 

Žmonės nemoka priimti jiems skirtų malonių. Bet dogviliečiai Greisę priims ir tiesiog kvapą užgniauš nuo jų gobšumo ir dviveidystės. Juk jie tik žmonės vedami inkstinktų ir valdomi baimės. Pamatysit kaip žmogus gali smukti ir koks gi jis, vis dėlto, primityvus.
Pabaiga mane kiek sutrikdė. Buvo ir netikėta, ir nelaukta. Nors kita vertus, pamąsčius realiai, taip ir turėtų būti, tačiau kalbėdami apie filmą, tikriausiai nė vienas tokios pabaigos nesugalvotų. Kiek ji teisinga tai kiekvienam pačiam spręst.

Įsiminė, pakerėjo ir paliko šiokią tokią sumaištį.

P.S. Muzika nuostabi.

SIUŽETAS: Didžiosios depresijos laikais gražioji bėglė Greisė, gelbėdamasi nuo gangsterių, atsiduria mažame Amerikos provincijos miestelyje Dogvilyje.

Rašytojas Tomas pirmasis pasitinka Greisę ir ima įkalbinėti miestiečius paslėpti ją. Atsidėkodama moteris sudaro gan keistą sandėrį: dirbti kiekvienam miestelėnui. Ji privalo kasdien padaryti gerą darbą, bet kai už Greisės galvą pasiūloma didelė pinigų suma, žmonės nutaria dar kartą peržiūrėti sutartį. Dogviliečiai sutinka priglausti bėglę, bet dabar ji privalės atidirbti tą pinigų sumą, kurią miestelis prarado.





2012 m. gegužės 14 d., pirmadienis

97. Sleepers

Sleepers / Pragaro virtuvės vaikėzai (1996)
Režisierius: Barry Levinson
Vaidina: Brad PittBilly CrudupRobert De Niro, Kevin Bacon, Ron Eldart, Terry Kinney, Minnie Driver ir kt.
Žanras: Kriminalinis, Drama, Trileris
Trukmė: 147min

Vertinu: 3/4

Knyga buvo gera. Netgi labai. Man tikrai patiko. O, kad prisiruoščiau pažiūrėti filmą prireikė vos ne metų.

Tikslus knygos atkartojimas. Net žodžiai kai kur tokie pat. Man patinka kai neišdarko istorijos. Aktoriai taip pat nekliuvo, bent jau man visi žiūrėjosi savuose vaidmenyse. Brad Pitt kaip visada puikiai pasirodė, taip pat patiko Robert De Niro ir jaunesnis čia ir personažą gerą sukūrė.

Knygoje autorius aprašė savo ir dar trijų draugų  patirtį Vilkinsono berniukų kolonijoje. Sąlygos ten buvo baisios, jie nuolat patirdavo smurtą patyčias bei prievartą. Ir kodėl? Vien dėl to, kad būdami žiopli padarė nusikaltimą. Iš Vilkinsono jie išeina jau amžiams pasikeitę ir trokšdami tik keršto.

Filmas, kaip jau sakiau tikrai detalus. Mane nustebino tai, kad pati filmo aplinka buvo labai panaši į mano įsivaizduojamą, kuomet skaičiau knygą. Tai tik pliusas. Pats laikas per daug neprailgo, nors nepasakyčiau, kad žiūrėti būtų buvę super įdomu, juk jau žinojau kaip kas. Tačiau nepaisant to teismo posėdžius žiūrėjau labai susidomėjusi, paprastai jie būna gan nuobodūs, tačiau čia iškart pabudino.

Pliusas filmo kūrėjams yra tas, kad jie sugebėjo abi filmo puses padaryti įdomias ir suprantamas. Pavyzdžiui, kuomet skaičiau knygą, ta dalis, kai jie jau suaugę man neperlabiausiai patiko, o filme ji pdaryta taip, kad tikrai įdomu žiūrėt.

2012 m. gegužės 12 d., šeštadienis

96. Klaas

Klaas / Klasė (2007)
Režisierius: Ilmar Raag
Vaidina: Vallo Kirs, Lauri Pedaja, Paula Solvak ir t.t.
Žanras: Drama
Trukmė: 99min

Vertinu: 4/4

Buvau mačiusi šį filmą anksčiau. Bet neseniai mums jį vėl rodė mokykloje, tad nusprendžiau šiek tiek apie jį parašyti.

Filmas yra labai aktualus ypatingai jaunimui. Jis apie patyčias, kurios neabejotinai yra jei ne kiekvienoje klasėje, tai kiekvienoje mokykloje tikrai. Jis yra žiaurus. Bet taiklus. Kiti gali sakyt, kad persūdyta, kad per žiauru, kad netikroviška ir panašiai, bet pats patyčių modelis čia tikrai puikiai parodytas. Kaip visi užsipuola vieną. Kaip kitiems lyg ir gailo to skiaudžiamojo, bet bijo ką nors pasakyti ar užstoti jį. Tačiau čia vienas išdrįsta.

Daugelis mūsų klasėje jau buvo matę šį filmą. Bet išsižioję žiūrėjo daug kas. Netgi nuskambėjus skambučiui iš septintos pamokos, niekas nenorėjo išeiti nepabaigę žiūrėti filmo.

Jį būtina pamatyti visiems, nors ir parodo patį blogiausią scenarijų. Nei geros pabaigos, nei šviesos, nei džiaugsmo čia nebus. Tik skaudi ir žiauri realybė. Jausmas po jo pasilieka ne koks. Ir bent jau mane tai privertė kitaip žiūrėti į dalykus vykstančius mokykloje.


2012 m. gegužės 7 d., pirmadienis

95. Saving Private Ryan

Saving Private Ryan / Gelbstint eilinį Rajaną (1998)
Režisierius: Steven Spielberg
Vaidina: Tom HanksMatt Damon, Tom Sizemore, Edward Burns, Barry Pepper, Adam Goldberg, Vin Diesel, Giovanni Ribisi, Jeremy Davies ir kt.
Žanras: Veiksmo, Karinis, Drama
Trukmė: 168min

Vertinu: 4/4

Čia Spielbergas. Pamačius tokią pavardę jau galima tikėtis. Ir iš tikrųjų šis jo filmas pranoko mano lūkesčius.

Kaip čia yra, kad kokie penki paskutiniai filmai visi su maksimaliais įvertinimais. Gerai man čia pakliuvo, pradėjo sektis gal? Šio filmo gal dar ilgai nebūčiau pamačius, jei ne anonsas per TV. Peržiūrėjusi pusę nuėjau miegot, o šiandien baigiau. Kažin ar yra tokių, nemačiusių dar šio filmo? Man atrodo, kad tik aš tokia - vienintelis dinozauras.

Beveik trys valandos karo. Susišaudymų, beprasmių mirčių, kraujo, skausmo. Prieš filmą maniau, kad neištversiu. Niekad nesuprasdavau, kam kiti kuria tokius ilgus filmus? Tačiau šis kone pralekė. Ai, betgi aš per du sykius žiūrėjau, ką čia šneku. :)
Iš tiesų ta misija rasti Rajaną man atrodė neįvykdoma. Kaip tokiame chaose galima rasti žmogų? Juk viskas taip nepastovu, galbūt jis žuvęs, kažin kur pasimetęs. Tai vat, intriga čia buvo nemaža.

Captain Miller: It's like finding a needle in a stack of needles. 

Man galva neišneša, kaip reikėjo nufilmuoti tokias scenas. Jausmas toks, lyg ir pats būtum kovos lauke. Vaidyba, efektai, aplinka - viskas taip smulkmeniška, tobula ir atidirbta. 

Žiūrėjau ir matomi vaizdai man kėlė klausimą. Kokia viso to prasmė? Kam tos žudynės? Dėl kažkokių bepročių vos ne pramogos. Žmonės turėjo savo gyvenimus, tačiau buvo išplėšti ir įmesti į karo lauką. Galbūt kiti filmai apie karą manęs tiek nepaveikdavo, tačiau šis tikrai stiprus. Žiauru, kaip turėdavo toliau gyventi artimieji, vietoj grįžusios sūnaus/vyro/tėvo gavę atspausdintą laišką - ačiū, kad paaukojote savo šaliai žmogų.

Pabaiga man labai patiko. Tas vienintelis klausimas "Ar aš geras žmogus?" padėjo prasiveršt emocijoms laikytoms viso filmo metu.

Pažiūrėkit, jei dar nematėt, būtinai. 




2012 m. gegužės 5 d., šeštadienis

94. The Shawshank Redemption

The Shawshank Redemption / Pabėgimas iš Šoušenko (1994)
Režisierius: Frank Darabont
Vaidina: Tim Robbins, Morgan Freeman, Bob Gunton, Jeffry DeMunn, Wiliam Sadler, Clancy Brown ir kt.
Žanras: Drama, Kriminalinis
Trukmė: 142min

Vertinu: 4/4

Taip ilgai norėjau pamatyti filmą, kuris IMDb tope pirmoje vietoje įsitaisęs. Ir štai, dabar apie jį rašau. Sukurtas režisieriaus, kurį labai myliu už The Walking Dead, pagal taip pat mano mėgiamo S. King'o knygą. Taip ir tikėjaus, kad man patiks, kad čia turi būti gerai. Ir aišku, kad buvo gerai!

Endis Diufreinas pasodinamas į kalėjimą už dviejų žmonių nužudymą. Ten jis praleidžia ne vienerius metus, užsitarnauja padėtį tarp kitų kalinių, netgi tarp prižiūrėtojų. Tačiau niekada nepraranda vilties iš ten išeiti. 

Scenarijus puikus. Ir stebinantis. Nemanau, kad kas nors žiūrėdamas pirmą kart iškart susivoks ir viską nuspės. Na, nebent skaitęs knygą. Mane filmas visiškai įtraukė nuo pirmų minučių. Nedažnai taip atsitinka, dažniausiai reikia kokį pusvalandį prakentėti kol įsivažiuoji. O čia atvirkščiai. Buvo labai įdomu žiūrėti ir spėlioti kaip jis sutars su kitais kaliniais, kaip jie žiūrės į jį, koks bus tas kalėjimo gyvenimas. Ir žinoma, kaip gi jis pabėgs? Bet tai atsitiks daug vėliau, kol kas palikim pabėgimą ateičiai.


M. Freeman'as kažkodėl filme atrodė lyg ir svarbesnis, na gal ne svarbesnis, bet artimesnis žiūrovui. Jį ėjo suprasti labiau negu Endį. Pastarasis viso filmo metu buvo toks tylus, paslaptingas, tokiu liko ir pabaigoje. Aišku, tai nereiškia, kad nėra kuo jame žavėtis, tikrai yra.

Kai kurie kaliniai, pasirodo, irgi žmonės. Pavyzdžiui Red'as (M. Freeman) čia atrodo toks gerietis, kaip ir net ne savo vietoje. Net keista pagalvoti, kokį baisų nusikaltimą jis turėjo padaryti, kad taip ilgai turi sedėti.
Apskritai, nors veiksmas ir kalėjime jame tiek žmogiškumo, vilties. Draugystė tarp Red'o ir Endžio atrodo tokia tikra ir žinoma dėl to pabaiga man paliko gilų įspūdį.

Andy Dufresne: You know what the Mexicans say about the Pacific? 
Red: No. 
Andy Dufresne: They say it has no memory. That's where I want to live the rest of my life. A warm place with no memory. 


Nors šiam filmui jau 18 metų, aš kažkaip to labai nepajaučiau. Kai kurios vietos tiesiog tokios, kad tik žiūri išsižiojęs ir tyli. Man nekliuvo nei kaip nufilmuota, nei koks garso takelis. Beje, vietomis jis man netgi visai patiko.
Labai rekomenduoju jį visiems, kurį nori pamatyti kažką TOKIO. Nežinau ar jis tikrai vertas toks pirmos vietos, bet tokie geri įvertinimai tikriausiai kažką reiškia. Manau, kad tiesiog nusikaltimas nepažiūrėti tokio puikaus filmo.

Andy Dufresne: Forget that... there are places in this world that aren't made out of stone. That there's something inside... that they can't get to, that they can't touch. That's yours. 
Red: What're you talking about? 
Andy Dufresne: Hope. 







Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...