201. Cloud Atlas

Cloud Atlas / Debesų žemėlapis (2012) (JAV, Honkongas, Singapūras, Vokietija)
Režisieriai: Tom Tykwer, Andy Wachowski, Lana Wachowski
Vaidina: Tom Hanks, Halle Berry, Jim Sturgess, Jim Broadbent, Hugo Weaving, Ben Whishaw, Hugh Grant,  Susan Sarandon, Doona Bae, Keith David ir kt.
Žanras: Drama, Mistinis, Sci-Fi
Trukmė: 172min
Vertinu: 10/10

Ką tik po filmo peržiūros, įspūdžiai dar toli gražu neišblėsę (ir vargu ar artimiausiu metu išblės). Trailer'is išdavė, kad šis filmas bus viena didelė makalynė... kažko.. Įvairių laikmečių, įvairiausių žmonių ir istorijų.. Ir begalinis smalsumas bei viltis, kad šis filmas bus kažkuo kitoks, parodys kažką naujo ir galbūt net įlys tau sielon, privertė įsijungti šį, iš pradžių bauginusios, beveik trijų valandų trukmės, paslaptingą reginį.

Kartais būna, kad pažiūrėjus vieną ar kitą filmą, niekaip negali iš jo išeiti. Tada rodos ir kambarys, kuriame sėdi kažkoks kitoks ir saulė ar mano atveju, lempa, ima kitaip šviesti. Pažiūrėjęs į veidrodį atrodo pamatai kitokį save, nors juk viskas taip pat. Tiesiog jautiesi kitaip, elgiesi kitaip ir nors trumpam, mąstai kitaip. Tikriausiai jau pasidarė aišku, kad šis filmas mane truputį išmušė iš tako.

Jame tiek visko daug! Jei manęs paklaustų apie ką šitas filmas, atsakymą suformuluoti būtų velniškai sunku. Dauguma iki šiol matytų filmų prieš šį atrodo pilki ir nuobodūs. Šešios istorijos, tarp kurių iš pirmo žvilgsnio neįmanoma įžvelgti jokių sąsajų. Praeitis, dabartis ir ateitis.. Tačiau tai retais momentais galima pamatyti ar pajausti, kad jos yra lyg viena kitos atspindžiai. Mažytės smulkmenos tampa tais logikos tiltais, kurių taip reikalauja mūsų protas, bandantis įsprausti šį filmą į kažkokį rėmą ar įdėti į lentyną idant suvokti visą tai ką matai būtų nors truputėlį lengviau.

Šis filmas susidomėjimą sugebėjo išlaikyti visas 172 minutes. Tai beveik trys valandos! Reta tokių filmų, oi kaip reta, kad priverstų tave prilipti prie kedės ar bet ko ant ko sėdi ir spoksoti išplėtus akis, išsižiojus, laukiant ką gi dar pamatysi, kokią dar staigmeną numes tau šis filmas. Vizualiai jis be galo gražus, akys tikrai ras kur pasiganyti. Labai įvairiapusiškas, sulipdytas iš įvairių žanrų (yra romantikos, mokslinės fantastikos, kriminalo, nuotykių ir dar daug ko)., būtent tokiam žmogui kaip aš, kuris nesusivokia ką mėgsta.

Man labai patiko, kad vienas aktorius šiame filme turėjo net kelis vaidmenis, kurie buvo gana spalvingi ir priešingi vienas kitam. Tai leido pamatyti aktorių vaidybinius sugebėjimus ir šiaip, buvo dar vienas įdomus ir išskirtinis filmo akcentas.

Cloud Atlas man bus be galo malonu prisiminti. Taip džiugu, kad toje didžiulėje krūvoje šiomis dienomis prikepamo šlamšto, suspindo šis deimančiukas. Filmas, neprisidengiantis vien banaliais moralais. Man labai patinka mintis, kad viskas yra susiję, viskas yra surišta, visur yra prasmė ir kažkoks ryšys..

Prirašiau daug, bet rodos nepasakiau visko, ko norėjau. Vienos liaupsės ir nieko konkretaus. Tiesiog šis filmas sukėlė man emocijas, apie jas ne visada lengva kalbėti. Cloud Atlas buvo kažkas, ko man jau seniai reikėjo, todėl negailiu jam aukščiausių įvertinimų.

O muzika!!!

101. Forrest Gump

Forrest Gump / Forestas Gampas (1994)
Režisierius: Robert Zemeckis
Vaidina: Tom Hanks, Sally Fields, Robin Wright, Gary Sinise ir t.t.
Žanras: Drama, Romantinis
Trukmė: 142min.

Vertinu: 4/4

Nuostabus filmas. Manau toks, kurį visada paminėsiu paklausta apie geriausius matytus filmus. Toks pozityvus, paprastas, nors ir sugraudinęs, tačiau pažiūrėjus nepalikęs "užsigrūzinusio". Iš vis, apie tokį filmą net daug filosofuoti kažkaip nė nepritinka. Arba patinka arba ne.

My momma always said, "Life was like a box of chocolates. You never know what you're gonna get." 

Pasaulis Foresto Gampo akimis atrodo daug paprastesnis. Taip, Forestas nėra labai protingas, jo IQ žemesnis negu daugelio, bet tai jam nesutrukdė tiek daug pasiekti gyvenime. Pabūti tiek karo didvyriu, tiek milijonierium. Dėl to ir kyla šypsnys. Jis visko tiek pasiekė, bet pačiam Forestui ta garbė ir visokie materialūs dalykai neužima pirmos vietos ir neišstumia svarbiausiu jo vertybių, tarp kurių ir šeima, ir meilė.

Kuo ilgiau žiūri, tuo labiau ima atrodyti, kad ne Forestas yra kažkoks kitoks, o aplink esantys žmonės yra tikri kvailiai. Užsiimantys beprasmiškais dalykais ir nesuprantantys kogi jie nori.

Forestas tiesiog vadovaujasi savo jausmais. Jis yra paprastas, nuoširdus, puikybės nesugadintas žmogus. Žmogus, randantis laiko pasigrožėti saulėlydžiu ar pamatyti grožį paprastuose dalykuose. Tik mes, laikantys save tokiais protinguoliais, amžinai apkrovę smegenis apmąstymais ir  gyvenimo prasmės nagrinėjimais, neberandam laiko tiesiog gyvenimui.

Man atrodo, kad Forestas Gampas yra geriausias Tomo Hankso vaidmuo. Bent jau iš tų, kuriuos teko matyti. Nenuostabu, kad už jį jis laimėjo Oskarą. Apskritai ir pats filmas gan gausiai apdovanotas.

Filmas, nors ir trunka virš dviejų valandų, nėra nuobodus. Yra nemažai vietų, kuriose jei nenusijuoksit, tai nusišypsosit tikrai. Taip pat filmo metu besivystanti meilės istorija pažada ir kelis romantiškus epizodus. Dėl to ir tas laikas neprailgo. Čia juokiesi, žiūrėk, tuoj ir verksi.

Atrodo, kad filmai apie protiškai atsilikusius arba apskritai, apie turinčius kokią nors negalią, žmones, turėtų kelti vien gailestį. Bet šis yra kitoks. Pažiūrėjus šį filmą gailestis gali kilti nebent pačiam sau.

99. The Green Mile

The Green Mile / Žalioji mylia (1999)
Režisierius: Frank Darabont
Vaidina: Tom Hanks, Michael Clark Duncan, David Morse, Jeffrey DeMunn, Bonnie Hunt, James Cromwell, Doug Hutchison, Patricia Clarkson, Sam Rockwell, Barry Pepper ir kt.
Žanras: Drama, Kriminalinis, Fantastinis
Trukmė: 189min

Vertinu: 3.5/4

Dar vienas filmas iš serijos "Visi matė, tik ne aš". O sumąsčiau jį pažiūrėti dėl to, kad neseniai (prieš savaitę) perskaičiau S. King'o knygą "Žalioji mylia". Įspūdį paliko didžiulį. Tad, tokia istorija.

O filmas (jei dar yra nežinančių) pasakoja vieno neeilinio kalinio pasmerkto miriop istoriją. Į "Žaliąją mylią" jis atkeliauja po įvykdyto žiauraus nusikaltimo ir laukia savo mirties bausmės. Tačiau po kelių neįtikėtinų atsitikimų, korpuso vyriausiasis prižiūrėtojas ima abejoti Džono kaltumu.

Filmas tikrai netrumpas. Daug įvykių jame reikėjo sukišti, tad nesistebiu. Bet, vis dėlto, visko sutalpinti taip ir nepavyko. Nesakau, kad labai pasigedau piktojo senelių namų prižiūrėtojo ar Polo žmonos žūties scenos. Gal jau ir per daug visko būtų buvę. O knyga atpasakota labai neblogai, beveik su visom detalėm ar net tokiais pat žodžiais. Neturiu ką daug pasakoti, mane šita istorija sujaudino net antrą kart žiūrint, gale vėl susigraudinau. Ir dėl neteisybės ir dėl gailesčio, dėl daug ko. Suprantu, kad tiems, kurie filmą pamatė neskaitę knygos, jis paliko neišdildomą įspūdį. Manau ir man taip būtų buvę. Bet dabar man trūko kažko. Nes knyga ir gilesnė ir platesnė.

Nepatiko tos sproginėjančios lempos arba vieta, kai Džonas Kofis išsiurbia ligą iš sergančios moters. Jau per daug ten "wow" norėjo padaryti. Manau būtų užtekę įtikinamos vaidybos ir sukurtos atmosferos.

O jei apie vaidybą, tai aktoriai man nekliuvo. Žiūrėdama į daugelį prisimindavau knygos personažą ir žinot, nepastebėdavau didelių skirtumų. Kažkur komentaruose skaičiau priekaištų Tom'ui Hanks'ui, bet manęs tai jis neerzino pernelyg. Tai gal tiek. Rekomenduoju, bet knygą labiau.

95. Saving Private Ryan

Saving Private Ryan / Gelbstint eilinį Rajaną (1998)
Režisierius: Steven Spielberg
Vaidina: Tom Hanks, Matt Damon, Tom Sizemore, Edward Burns, Barry Pepper, Adam Goldberg, Vin Diesel, Giovanni Ribisi, Jeremy Davies ir kt.
Žanras: Veiksmo, Karinis, Drama
Trukmė: 168min

Vertinu: 4/4

Čia Spielbergas. Pamačius tokią pavardę jau galima tikėtis. Ir iš tikrųjų šis jo filmas pranoko mano lūkesčius.

Kaip čia yra, kad kokie penki paskutiniai filmai visi su maksimaliais įvertinimais. Gerai man čia pakliuvo, pradėjo sektis gal? Šio filmo gal dar ilgai nebūčiau pamačius, jei ne anonsas per TV. Peržiūrėjusi pusę nuėjau miegot, o šiandien baigiau. Kažin ar yra tokių, nemačiusių dar šio filmo? Man atrodo, kad tik aš tokia - vienintelis dinozauras.

Beveik trys valandos karo. Susišaudymų, beprasmių mirčių, kraujo, skausmo. Prieš filmą maniau, kad neištversiu. Niekad nesuprasdavau, kam kiti kuria tokius ilgus filmus? Tačiau šis kone pralekė. Ai, betgi aš per du sykius žiūrėjau, ką čia šneku. :)
Iš tiesų ta misija rasti Rajaną man atrodė neįvykdoma. Kaip tokiame chaose galima rasti žmogų? Juk viskas taip nepastovu, galbūt jis žuvęs, kažin kur pasimetęs. Tai vat, intriga čia buvo nemaža.

Captain Miller: It's like finding a needle in a stack of needles. 

Man galva neišneša, kaip reikėjo nufilmuoti tokias scenas. Jausmas toks, lyg ir pats būtum kovos lauke. Vaidyba, efektai, aplinka - viskas taip smulkmeniška, tobula ir atidirbta. 

Žiūrėjau ir matomi vaizdai man kėlė klausimą. Kokia viso to prasmė? Kam tos žudynės? Dėl kažkokių bepročių vos ne pramogos. Žmonės turėjo savo gyvenimus, tačiau buvo išplėšti ir įmesti į karo lauką. Galbūt kiti filmai apie karą manęs tiek nepaveikdavo, tačiau šis tikrai stiprus. Žiauru, kaip turėdavo toliau gyventi artimieji, vietoj grįžusios sūnaus/vyro/tėvo gavę atspausdintą laišką - ačiū, kad paaukojote savo šaliai žmogų.

Pabaiga man labai patiko. Tas vienintelis klausimas "Ar aš geras žmogus?" padėjo prasiveršt emocijoms laikytoms viso filmo metu.

Pažiūrėkit, jei dar nematėt, būtinai. 

84. Toy Story 3 (2010)

Toy Story 3 / Žaislų istorija 3
Režisierius: Lee Unkrich
Įgarsina: Tom Hanks, Tim Allen, Joan Cusack, Ned Beatty, Michael Keaton ir kt.
Žanras: Animacinis, Nuotykių, Komedija
Trukmė: 103min.

Vertinu: 4/4

Vienas nuostabiausių ir mano mėgstamiausių tokio tipo animacinių filmukų. Ir vakar aš jį pažiūrėjau tikriausiai trečią kartą. Ir vistiek faina, ir vistiek juokinga, ir vistiek vienoj vietoj net graudu! Negaliu, koks jis man fainas. Tikriausiai būtų sunku rast net ir kokį rimtą suaugėlį, kuriam nepatiktų "Žaislų istorija". :) Pati esu panašaus amžiaus kaip Endis, šioj daly, ir su žaislais nebežaidžiu, todėl ypatingai ši dalis ir jaudina ir kelia prisiminimus bei sentimentus. Vis dėlto, juk ne taip jau ir seniai, pasiėmusi, kad ir popieriaus skiautę ir nupiešusi ant jos porą akių ir burną, galėjau įsivaizduoti fantastiškiausius scenarijus ir žaisti visą dieną. Todėl ir žaislų ir Endžio gaila, kad jie turi išsiskirti. Pabaigoje tikrai, vos neapsižliumbiau kaip kokia ištiželė, o mačiusieji gali numanyti, kurioje vietoje mano širdis nusirito į kulnus. :)