78. The Notebook (2004)

Režisierius: Nick Cassavetes
Vaidina: Rachel McAdams, Joan Allen, Ryan Gosling, James Garner, Kevin Connolly, Gena Rowlands ir kt
Žanras: Drama, Romantinis
Trukmė: 123min.
IMDb

Vertinu: 3/4

Ko gero daugeliui puikiai žinoma filmas. Jeigu ne dėl to, kad matytas, tai dėl visokiausių nuogirdų. Jis man buvo parekomenduotas draugių, kaip "nuostabiai gražus ir pravirkdantis" filmas. Ir taip, jis toks yra.

Siužetas tai visai neįdomus. Tipinis melodramos šablonas. Vieną vasarą vaikinas sutinka merginą. Jie įsimyli. Bet mergina turtinga, o vaikinas ne. Ir žinoma merginos tėvai yra labai giežti ir jie nenori, kad mergina draugautų su vaikinu. Tada vasara baigiasi ir jie išsiskiria. Tačiau, žinoma, tuo viskas nesibaigia.

Na, bet jau ir ką norėčiau mandro pasakyti, aš negaliu paneigti, kad mane vis dėl to užkabino. Nereikėjo daug raukytis ir kištis piršto burnon. Gosling'as žaviai vaidina, mergina taip pat visai puiki, pora iš jų gaunasi graži. Ko dar reikia? Gražūs drabužiai, mašinos, vaizdai, žodžiai. Daug ašarų, skausmo, aistrų ir meilės. Merginom visom be išimties turi patikti, gi meilė čia kaip iš pasakos: nepamirštama ir niekada nesibaigianti. Ir aš dar nesu ant tiek ciniška, kad netikėčiau tuo, tikiu šiek tiek.

Kaip tokio tipo filmą, Užrašų knygelę galbūt net statyčiau antroje vietoje po Titaniko. O gal trečioje. Na, bet vistiek kažkur arčiau viršaus. Nes ant tos draminės pusės, jis gana stiprus.

Deja buvo dalykų, kurių negaliu neparašyti. Muzika buvo baisi, nebuvo vietos, kurioje ji man derėtų.. Ir pabaiga man nelabai patiko.

Ir taip, gale aš verkiau.

3. "Hachiko: šuns istorija" / "Hachiko: A Dog's Story"

Režisierius: Lasse Hallström
Vaidina: Richard Gere, Joan Allen  ir kt.
Žanras: Drama
Trukmė: 1h 33min 
IMDb įvertinimas: 8/10 

 Aprašymas: Filmas nufilmuotas pagal tikrus įvykius, kurie įvyko Japonijoje 20-aisiai metais. Šuo kiekvieną dieną išlidėdavo ir pasitikdavo savo šeimininką. Šeimininkas netikėtai mirė, tačiau šuo 9-ius metus kiekvieną vakarą ateidavo jo pasitikti ir laukdavo iki paskutinio traukinio. Vėliau japonai, pastatė jam paminklą toje vietoje, kur jis laukdavo savo šeimininko. Pats šuo dalyvavo paminklo atidengimo ceremonijoje. Jam mirus, šalyje buvo paskelbta gedulo diena. II-o pasaulinio karo metu paminklas buvo sunaikintas-metalas buvo reikalingas karo reikmėms, tačiau 1948 metais jis buvo atstatytas.


Ką manau? Tiesiog negaliu ramiai išdėstyti visų minčių. Nors filmą žiūrėjau tris kartus, šiandieną buvo trečiasis, vistiek širdį suspaudžia prisiminus.
Maždaug nuo tos vietos, kur miršta šunelio šeimininkas imu bliauti kaip vaikas. Labai daug prie to prisideda garso takelis, jis tiesiog tobulas! Išgirstu tą melodiją, iškart verkiu. Lyg ir nesu tokia didelė jautruolė, tačiau šitas filmas sudaužo visas nejautrumo sienas ir paliečia labai stipriai. Galiausiai, juk tai tikra istorija. Kažkada tikrai buvo Hatchi's, kuris laukė savo šeimininko visą savo likusį gyvenimą.
Tiesiog nelabai galiu objektyviai įvertinti šį filmą, minusų aš jame nemačiau, [tikriausiai pro ašaras :) ] garso takelis, kaip jau sakiau, vienas geriausių mano kada girdėtų, aktoriai puikūs, šuo nuostabus!
Kokia nemirštanti meilė, laukimas, tikėjimas vieno šuns širdyje. Neveltui sakoma, kad šuo - geriausias žmogaus draugas. 

Vertinu 5/5.