Stengiuosi reguliariai save pamaloninti gerais kariniais filmais. Šįkart tai puikiai visiems žinomas puikiais visiems žinomo aktoriaus ir režisieriaus Clint Eastwood filmas. Eastwoodas moka durt į širdį, moka jis pravirkdyti, todėl kad bus lengva žiūrėt šį filmą, aš tikrai naiviai nesitikėjau.
Šis filmas yra apie amerikiečių ir japonų mūšį Ivo Džimos saloje Antrojo pasaulinio karo metu. Istorija pasakojama iš japonų perspektyvos, o ne iš amerikiečių kaip būtų galima tikėtis. Tai jau savaime suteikia filmui daugiau egzotikos, nes vaidina jame pagrinde japonų aktoriai.
Eastwoodas, kiek pastebėjau, mėgsta suromantizuoti savo pasakojamas istorijas. Todėl ir šis filmas yra kiek pasaldintas tokiais gražiais epizodais, kurie būtų vargiai imanomi realiame kare. Filme išryškėja ir vieno japono kareivio gyvenimo istorija ir kaip karas palietė asmeniškai jį, kas irgi priduoti to dramatiškumo.
Ties viduriu filmas kiek pabodo ir užsinorėjau net prasukti jį kažkiek. Bet pabaigoje jis vėl susigrąžino prieš tai prarastą mano dėmesį. Patiko masinės scenos. Muzika. Geras, kokybiškas filmas. Rekomenduoju.
Ir vėlgi, buvau beveik įsitikinusi, kad filmas paliks man įspūdį. Tačiau buvo labai nuobodu, banalu ir kone skausminga žiūrėti šį filmą.
Taigi, kiek daugiau nei prieš šimtmetį, Vienoje gyvenęs magas Eizenheimas yra pakliuvęs į šalies princo nemalonę. Jo atliekami triukai yra nepaaiškinami, dėl ko princas ir siunta, nes negi atsiras protingesnių už jį. Beje, netikėtai šis burtininkas sutinka savo vaikystės meilę, kuri, kaip nebūtų keista, jau pažadėta princui, todėl jų draugystė kaip ir neįmanoma. Bet jausmai atgyja ir jie ima kurti planą kaip pabėgti.
Filme pasakoja tradiciška meilės istorija, kai poros meilei prieštarauja, atrodo, visi. Ne tik aplinkiniai žmonės tačiau ir socialinė padėtis. Eizenheimas gyvenimo mėtytas ir vėtytas dabar tampa bejausmiu pasipūtėliu. Tačiau nieko nėra neįmanoma ir blablabla.. Herojams prireikia didelės drąsos pabėgti, atsisakyti savo materialinės gerovės ir pan. Žodžiu, jau milijonus kartų matyti ir girdėti siužetai, o šiam filme visiškai nieko naujo neįmanoma pamatyti.
Magą Eizenheimą vaidinantis aktorius Edward Norton buvo tiesiog.. nekoks (nuoširdžiai norisi parašyti tragiškas). Jokios išraiškos, jausmų, žiūrėdama į jį nejaučiau nieko teigiamo. Asmeniškai, man nepatinka tokie veikėjai, kurie nespinduliuoja nei lašeliu charizmos, atrodo, nieko nedaro, tačiau yra visų susižavėjimo objektas, viso filmo herojus ir šiaip toks labai kietas. Galbūt prie tokio vertinimo prisidėjo ir mano išankstinis blogas nusistatymas šio aktoriaus adresu, nes tiesiog dar nesu mačiusi jokio filmo, kuriame jis man patiktų.
Nenoromis šį filmą lyginu su Christopherio Nolano, nepabijosiu pasakyti šedevru, kurį vakar dar sykį teko pamatyti -Prestižu, kadangi abiejuose filmuose nemažą vietą užima magija. Prestiže tai taip nesufantastinama, žiūrovams aiškiai parodoma, kaip visa tai padaroma ir kiek prakaito iš atlikėjų tai išsunkia, o čia Eizenheimo atliekami triukai yra tiesiog nesąmonė, na jie tiesiog neįmanomi. O be to taip ir palieka ne aišku ar jis turi kokių antgamtinių galių iš tikrųjų ar ne.
Tačiau juk filmas turi turėti ir kažkokių pliusų, negali būti jis toks jau tragiškas? Na, man patiko Jessica Biel, graži aktorė. Laikmetis patiko - kam jis gali nepatikt?
Apibendrindama galiu pasakyti, kad filmas visiškai nepateisino jam keliamų lūkesčių. Žiūrėdama jį nepatyriau jokio malonumo. Tai tiesiog banali istorija su banaliais ir stereotipiniais personažais įvilkta į misticizmo drabužį. Šiaip tai nerekomenduočiau.
Dar vienas bendras režisieriaus Gabriele Muccino ir aktoriaus Will Smith bendras filmas, kurį pagaliau pavyko pamatyti. Beje, jame pirmą kart pasirodo ir W. Smith sūnus Jaden Smith. Seven Pounds buvo geras, bet ne tobulas, todėl prieš įsijungiant šį neturėjau kosminių lūkesčių.
Krisas Gartneris su savo šeima vos suduria galą su galu. Jam nesiseka darbe, santykiai su žmona šlyja ir šlyja, kol galiausiai ji jį palieka. Tai biografinis filmas apie vieno žmogaus ėjimą geresnio gyvenimo link.
Iš kart galiu pasakyti, kodėl šis filmas man patiko labiau. Jis buvo realistiškesnis. Aš pilnai tikiu, kad taip galėjo būti ir buvo. Krisas nėra tobulas, jam reikėjo atlaikyti be galo daug. Jis gali ir pravirkti, ir prarasti kantrybę, ir nusižeminti. Seven Pounds man patiko, bet tai tebuvo graži pasaka, kurią greit ir pamiršau.
Nežinau, ar gali būti žmonių, kurių šis filmas neįkvėptų. Nemanau. Tai tikrai įkvepianti ir padrąsinanti istorija, apie tai, kad net esant giliausioje duobėje iš jos išsikapstyti įmanoma.
Christopher Gardner: Hey. Don't ever let somebody tell you... You can't do something. Not even me. All right? Christopher: All right. Christopher Gardner: You got a dream... You gotta protect it. People can't do somethin' themselves, they wanna tell you you can't do it. If you want somethin', go get it. Period.
Once / Kartą (2006) (Airija) Režisierius: John Carney Vaidina: Glen Hansard, Markéta Irglová, Hugh Walsh, Gerard Hendrick, Alaistair Foley ir kt. Žanras: Drama, Romantinis, Muzikinis Trukmė: 85min Vertinu: 2/4
Vakar pažiūrėjau truputį kitokį kiną negu esu pratus. Šįkart airių darbas. Mažo biudžeto filmas, bežiūrint iš kart tai jaučiasi. Nesudėtingas, paprastutis, paprastai nufilmuotas, tačiau kartu apie nepaprastus dalykus.
Šį filmą labiau rekomenduočiau žmonėms, kurių gyvenimas yra neatsiejamas nuo muzikos, kurie ja gyvena. Kadangi aš pati nei dainuoju (nebent kai niekas negirdi) ir negroju jokiu instumentu, tai manau dėl to ir filmas man nepadarė jokio įspūdžio. Nors dainos skambančios filme tikrai labai gražios, kai pirmą kart išgirdau pagrindinius aktorius atliekant dainą Falling slowly net oda pašiurpo. Už šią dainą filmas net oskarą gavo. Beje, jei apie aktorius, tai jie ne visai aktoriai, Glen Hansard su šiuo filmu suvaidinęs vos dviejuose, o Marketai Once buvo apskritai pirmas debiutas kine. Abu jie labiau žinomi kaip muzikos kūrėjai ir atlikėjai, o ne aktoriai.
Dėl nedidelės trukmės, filmas nespėjo atsibosti, kas, spėju, būtų įvykę jeigu jis, tarkim, siektų dvi valandas. Nes čia kaip ir nėra jokio rimtesnio siužeto. Du žmonės susitinka, susidraugauja, įrašo kelias dainas ir išnyksta iš vienas kito gyvenimų. Nėra didesnių dramų ar kažko kas trauktų eilinį žiūrovą. Paprasti, kasdieniški, gal kiek nykūs dviejų vienišų ir įskaudintų žmonių santykiai. Dėl to atrodo lyg tai nebūtų filmas, o tiesiog slapta nufilmuoti žmonės, kiekvieną dieną vaikštantys tarp mūsų, o gal net mes patys. Dar kart pasikartosiu, kad muzika ir yra šio filmo stiprioji pusė, jame atliekama daug tikrai puikių dainų, kurias dar ir dabar klausausi. Tai va, mano įvertinimas ir bus per vidurį, nes įspūdis toks vidutiniškas, manęs nesužavėjo, bet ir per daug nenuvylė.
Little Miss Sunshine / Mažoji Mis (2006) (JAV) Režisieriai: Valerie Faris, Jonathan Dayton Vaidina: Abigail Breslin, Greg Kinnear, Paul Dano, Alan Arkin, Toni Collette, Steve Carell ir kt. Žanras: Komedija, Drama, Nuotykių Trukmė: 101min
Užvakar pažiūrėjau, bet niekaip neprisiruošiau parašyti. Filmas, laimėjęs du oskarus. Filmas, po kurio Abigail Breslin ėmė plaukti vaidmenys, be to už savo pasirodymą filme ji buvo nominuota oskarui. Nuoširiai pasakius, mane tokie įvertinimai šiek tiek stebina, nes man "Mažoji Mis" pasirodė eilinė komiška drama.
Septynmetė Olivija yra pakviečiama dalyvauti "Mažosios Mis" rinkimuose, todėl visa šeima susikrauna mantą, šoka į autobusiuką ir darda virš tūkstančio kilometrų tam, kad Olivija galėtų sudalyvauti konkurse.
Mielas. šiltas, komiškas filmas apie šeimą, kuri gal ir nėra labai tobula, tačiau filmo eigoje paaiškėja, kad ištikus sunkumams jie gali susivienyti. Visi savaip keistuoliai, tad nesunkiai ir save atpažint galima. Nuoširdi vaidyba (Abigail čia tikrai šauniai pasirodė), nemažai juokingų vietų, todėl žiūrėti tikrai nenuobodu. Šiaip visas siužetas gal ir nuspėjamas, tačiau pats filmas labai teigiamas, tai dėl to ir pakeliu balą iki "gero" įvertinimo.
Du skirtingas organizacijas atstovaujantys jaunuoliai sėkmingai įsilieja į didžiausių priešininkų gretas, kad įvykdytų jiems patikėtas užduotis. Drąsus pareigūnas paslapčia tampa gangsteriu, o nusikaltėlių informatorius pradeda kopti karjeros laiptais policijos skyriuje.
Jau senokai teko matyti filmą, kuris visiškai pateisintų lūkesčius, o gal net juos pranoktų. Aš neturiu priekaištų. Filme tokia makalynė, kad oj, oj. Žiūriu ir nežinau kas su kuo, kuris kuriam dirba, kuris sako tiesą, kuris meluoja, kuris čia geras, kuris blogas. Ir neįsivaizduoju kuo viskas baigsis, net nedrįstu kurti savo galvoje kažkokio scenarijaus. Negaliu nusukti akių nuo ekrano, nes dar ką nors praleisiu. Va, maždaug tokios mintys yra dabar ir buvo filmo metu.
Aktoriai puikūs. DiCaprio man visur patinka, tai tik pliusas filmui, kad jis čia, nes vaidina gi nepriekaištingai. Nicholson irgi atrodė savo rogėse. Dar tas savo akis pavarto, rankom pamojuoja, taip primindamas neseniai matytą „Švytėjimą". O Wahlbergo personažas tai man patiko bei šypseną kėlė, bet ne dėl to, kad būtų prastesnis už kitus..
Neabejotinai pats didžiausias pliusas šiam filme tai siužetas. Gali susikviesti garsiausius ir geriausius pasaulio aktorius, bet jeigu nebus įdomaus siužeto, nebus ir dėmesio verto filmo. O šis jei ne tobulas, tai arti tobulybės. Viskas čia puikiai sustyguota, filmo gale nebelieka palaidų galų, viskas susieina į vieną ir viskas būna aišku.
Įdomi buvo kiekviena juostos minutė ir tos dvi su puse valandos greitai prabėgo. Dabar nesistebiu, kodėl šis filmas imdb tope taip aukštai (nors filmo pradžioje buvo kilęs toks klausimas). Manau, jeigu norit pažiūrėt kažką, kas truputį prabudins ir padės pamankštinti smegenis, tai „The Departed" - labai taiklus pasirinkimas.
Beje, šio filmo dėka šiek tiek papildysiu savo apkerpėjusį ir spėjusį voratinkliais apeiti soundtrack'ų sąrašą!
Režisierius: Zack Snyder Vaidina: Gerard Butler, Michael Fassbender, Lena Headey, Dominic West, David Wenham, Vincent Regan, Rodrigo Santoro ir kt. Žanras: Veiksmo, Fantastinis, Istorinis, Karinis Trukmė: 117min. IMDb
Vertinu: 3/4
Tikriausiai visi žino šį filmą, visi jį matę ir visi žino apie ką jis. Apie 300 spartiečių kovą prie daugiatūkstantinę persų armiją. Tačiau tai toli gražu ne eilinis istorinis-karinis filmas. „300“ stipriai išsiskiria iš kitų filmų savo „išvaizda“. Tikrai stulbinantys spec. efektai sukuria įtaigią ir įtraukiančią atmosferą ir jį tave „laiko“ iki pat filmo galo. Man patinka šis filmas, žiūrėjau jį antrą kartą lygiai taip pat įsitraukusi. Vaizdai, muzika, efektai, kameros kampai - viskas labai efektinga. Ne kartą oda tiesiog pašiurpdavo.
Man atrodo, svarbiausia, kuriant šį filmą, buvo pademonstruoti efektus, nes be jų filmas būtų nelabai koks. Todėl nenuostabu, kad pastebėjau visokių banalių frazių ir klišių arba visai nelogiškų ir neįmanomų dalykų.. Tačiau akims filmas tikrai patiko, o smegenis, pežiūrėdama jį, šiek tiek ignoravau.
Režisierius: Tom Tykwer Vaidina: Ben Whishaw, Dustin Hoffman, Alan Rickman ir kt. Žanras: Drama, Fantastinis Trukmė: 2h 27min IMDb
Tikriausiai čia yra geriausia kadanors mano matyta knygos ekranizacija. Antrą kart žiūrėjau, bet buvo vistiek žiauriai įdomu.
***
Filmas pasakoja apie Žaną Batistą Grenujį, žmogų turintį nepaprastą uoslę. Tačiau jis neapsiriboja įprastais parfumerių naudojamais gėlių ir vaisių kvapais. Jis trokšta išmokti kai ką sudetingesnio - išsaugoti kiekvieno daikto kvapą amžiams..
Visų pirmą į akis krenta pats Grenujo personažas. Apdriskęs, perkaręs ir purvinas, neišsimokslinęs, atrodo kaip jis gali turėti tokį talentą? Tačiau jis nesuklysdamas gali sumaišyti betkokius kvepalus ir puikiai tai įrodo, kuomet ateina pas kadaise labai garsų parfumerį Baldinį ir pareiškia norintis mokytis pas jį.
Jo personažas keliantis pačius įvairiausius jausmus - nuo gailesčio iki neapykantos bei nuo pagarbos iki pasišlykštėjimo. Manau, kad jis nepriekaištingai įkūnytas, man taip jis prilipo prie to aktoriaus, kad tikriausiai būtų šiek tiek keistą matyti jį vaidinantį kokiame kitame filme..
Man ypatingai patiko filmo atmosfera ir fonas. Kartais jis buvo šlykštus ir bauginantis, kartais kvapą atimantis. Bet visą filmą lydi toks mistiškumo jausmas, viskas atrodo kai paprasčiausia realybė, tačiau knibžda jausmas, kad taip nėra.. Žinoma prie to labai prisidėjo garso takelis.
Be Grenujo taip pat įsiminė ir Alan'o Rickman'o (tikriausiai daugeliui labiausiai žinomo iš Hario Poterio) personažas. Jis buvo vienintelis sveiko proto žmogus tarpo išsipudravusių ir perukais išsidabinusių ponų, pačiomis kvailiausiomis priemonėmis bandančių sugauti žudiką. Ir dėl to buvo labai gaila, kuomet jam kad ir kaip besistengiant nepavyko išsaugoti savo dukters..
Pagrindinė filmo scena tai išvis.. kažkas tokio.. Aš negalėjau suprasti, kaip tokią reikėjo nufilmuoti ir kaip žmonės tam pasirašė.. Bet ji buvo žiauriai efektinga.. Pabaiga išvis.. kai pirmą kart žiūrėjau šį filmą tiesiog negalėjau patikėti, nes visiškai nesitikėjau tokios baigties..
Labai vertinu tai, kad knyga buvo atkartota labai tiksliai, nors dėl to kai kam filmas pasirodė ištęstas (nors man visiškai ne). Vis dėl to, laikausi nuomonės, kad jeigu filmas statomas knygos pagrindu, tai neturi per daug nuo jos ir nutolti. :)
Režisierius: Alejandro González Iñárritu Vaidina: Bradd Pitt, Cate Blanchett, Gael García Bernal, Clifton Collins Jr., Adriana Baraza, Elle Fanning ir kt. Žanras: Drama Trukmė: 2h 23min IMDb
Na ką, paskutinis įrašas šiais metais. :) O 2011-uosius užbaigsiu tikrai neblogu filmu.
"Babelyje" susipina trys visiškai skirtingos kultūros, kalbos, tautos. Įvykiai nerodomi chronologine tvarka, pradžia pakankamai neaiški. Prasidėjus filmui vis mąsčiau, kuogi tie visiškai skirtini žmonės susiję vieni su kitais? Juk sunku įsivaizduoti, kad japonas gali turėti kažkokių sąsajų su marokiečiu. Bet nuo pusės filmo viskas po truputį aiškėja.
Filmas ne vienoje vietoje sukrečia savo tragizmu. Negali atsistebėti neteisybe, žmonių elgesiu, apskritai, likimu. Tų žmonių istorijos tikrai dramatiškos ir nepalieka abejingų.
Šiek tiek keista buvo čia matyti vaidinantį Brad Pitt, kadangi jis atrodo šiek tiek kitokio tipo aktorius, labiau holivudinis. Tačiau šiame filme jo vaidyba man labai įstrigo, žinoma Cate Blanchett taipogi.
Pabaiga ne visiškai aiški. Kaip ir visas filmas - dramatiška ir paliekanti nežinomybėje.
Iš tikrųjų, bežiūrint, "Babelis" man labai patikdavo, kartais atrodydavo šiek tiek nesąmonė. Tad taip ir neapsisprendžiu, ar jis man labai patiko ar tik patiko. Nes vis dėl to kažkuo patraukia, gal savo neįprastumu bei vaidyba.. Taip pat muzika labai patiko.
Aprašymas: Prašmatni ir rafinuota istorija, kupina šokiruojančių apgavysčių, triukų ir magijos, įtrauks į tamsų, paslaptingą ir jaudinantį amžiaus pradžios Londono magijos pasaulį, kuriame sudėtingiausi triukai balansuoja ant žmogiškųjų galimybių ribos…
Jūs turėsite garbės dalyvauti savotiškame magijos spektaklyje, kurio pagrindiniai dalyviai yra du talentingi iliuzionistai, tapę nesutaikomais priešais ir apakinti aistros įminti vienas kito paslaptis, tarp kurių – ir nepakartojamas triukas Naujasis perkeliamas žmogus…
Ką manau? Va čia tai filmas. Tiesiog wow. Trūkumų jame nerandu. Tai vienas tokių filmų, kai žiūri ir mėgaujiesi. Niekas nenervina, o tokių filmų šiandien reta.
Aktorių vaidyba labai gera. Abu pagrindiniai aktoriai, H. Jackamanas ir Ch. Bale puikiai atliko savo vaidmenis.
Filmas toks nenuspėjamas, rodos jau supratai, jau užčiuopei siūlo galą, tačiau viskas griūva ir vėl nieko nebesupranti. Staigmenos ska viena po kitos. O dar triukai.. :)
Vaizdai, drabužiai, Londonas - viskas buvo atkurta labai tiksliai.
Tikriausiai daug nedaugžodžiausiu, manau jau ir taip aišku, kad filmas man labai patiko. :) Ar rekomenduočiau? Taip, taip, taip. Vertinu: 6/5
Letters from Iwo Jima / Laiškai iš Ivo Džimos (2006) (JAV)
Eastwoodas, kiek pastebėjau, mėgsta suromantizuoti savo pasakojamas istorijas. Todėl ir šis filmas yra kiek pasaldintas tokiais gražiais epizodais, kurie būtų vargiai imanomi realiame kare. Filme išryškėja ir vieno japono kareivio gyvenimo istorija ir kaip karas palietė asmeniškai jį, kas irgi priduoti to dramatiškumo.
.png)
