69. The Shining (1980)

Režisierius: Stanley Kubrick
Vaidina: Jack Nicholson, Shelley Duvall, Danny Lloyd, Scatman Crothers ir kt.
Žanras: Drama, Siaubo
Trukmė: 2h
IMDb


Vertinu: 3,5/4

Siaubo klasika. Pats baisiausias kada nors sukurtas siaubo filmas. Šedevras. Tobulybė. Tokiais ir panašiais žodžiais yra apibūdinamas šis Stanley‘o Kubrick‘o kūrinys. Kaipgi aš galiu nepažiūrėti tokio filmo, juolab, kad dar visai neseniai perskaičiau Stephen‘o King‘o to paties pavadinimo knygą, pagal kurią ir yra pastatytas šis filmas?

Nesu „siaubiakų“ gerbėja. Gal todėl ir „Švytėjimo“ nepuoliau iškart siųstis, vos apie jį sužinojusi. Bet vėlgi, paskaičius susižavėjimo kupinus atsiliepimus, susiviliojau. 

Hm, nežinau nuo ko viską pradėti. Tikriausiai nuo pradžių? Kažkodėl mėgstu pradėti nuo nepatikusių dalykų, tad ko gero ir dabar nuo to pradėsiu. Taigi iš pat pradžių man nepatiko aktorė (Shelley Duvall) vaidinusi Vendi, Džeko žmoną. Jos vaidyba jeigu ne erzino, tai kėlė juoką. Pati ji atrodė kaip kokia kvailė, na knygoje Vendi nebuvo tokia paklaikusi verksnė. O jau kaip laiko beisbolo lazdą arba peilį! Galima mirti iš juoko. Šios aktorės pasirinkimas tikriausiai ir buvo didžiausia klaida ir didžiausias man užkliuvęs dalykas. 

Kitas toks, hm, juokingas dalykas tai vaiko kalbėjimasis su savo pirštu. O dar ir balsas pakeistas.. Na skamba kaip koks.. varlės kvarkimas.

Šioj ekranizacijoj man taip pat šiek tiek kliuvo neatitikimai. T.y. jeigu nebūčiau skaičiusi knygos, tai nesuprasčiau kodėl tas „Panoramos“ viešbutis toks nenormalus? Kodėl jis sumaišė protą Džekui? Kokia jo istorija? King‘s puikiai moka tempti gumą, galbūt dėl to ir atrodė, kad filme viskas vyksta kažkaip per greitai. Pabaiga taip pat pakoreguota, išvis išimti gyvatvorės žvėrys. Pastarųjų nebuvo tikriausiai dėl to, kad nebuvo galimybės to padaryti. Juk filmui virš trisdešimt metų, jame nebuvo naudojama jokių efektų, nes paprasčiausiai tokių dar nebuvo, tad dėl to labai jau nesupykau. 

Bet užteks apie minusus. Kas man patiko šiam filme? Ogi J. Nicholson‘o vaidyba. Wow. Jam tik tokius ir vaidint. Grynas maniakas. Jeigu filme „One flew over the cuckoo‘s nest“ jo vaidyba buvo labai gera, tai čia išvis, net nugara pagaugais ėjo.

Garso takelis taip pat šiurpus. Ir jis lydi vos ne visą filmą. Kai kada uždėtas net tokiose vietose, kur nieko baisaus nevyksta, bet automatiškai įsitempi ir lauki. Dar čia buvo toks dalykas, kuris šiuolaikiniuose „siaubiakuose“ man nepatinka, t.y. kai kas nors staigiai iššoka ekrane. Na, čia niekas nešokinėjo, bet staigiai pasikeisdavo vaizdai ir dar garso takelis „bum“! Brrr.

Buvo sukurta tokia paranojiška atmosfera, įtampa, tikrai privertė širdį daužytis, nors ir žinojau kas ir kaip.

Apibendrinant, galiu pasakyti, kad labai nenusivyliau šia knygos ekranizacija, lūkesčius, nors nevisiškai, beveik atitiko. Dėja, pačiam knygos autoriui nepatiko šis filmas, neva jis buvo paverstas tiesiog primityviu siaubiaku. Iš dalies sutikčiau, knygoje, vis dėl to daugiau pačios veikėjų psichologijos, būtent baimė kuriama „per galvą“, ne per kraujo upes.

Pačiu baisiausiu siaubo filmu gal ir nepavadinčiau, bet siaubo klasika tai tikrai. Ir siaubo filmų gerbėjai privalo pamatyti šią juostą.