98. Dogville

Dogville / Dogvilis (2003)
Režisierius: Lars von Trier
Vaidina: Nicole Kidman, Paul Bettany, Patricia Clarkson, Jeremy Davies, Harriet Andersson, Blair Brown, Ben Gazzara ir kt.
Žanras: Drama, Mistinis, Trileris
Trukmė: 170min

Vertinu: 4/4

Galiu pasakyti tik wow. Nesitikėjau. Šio režisieriaus "Melancholija" man nepaliko tokio didelio įspūdžio kaip "Dogvilis". Vien jau neįprastas filmo fonas: Namai be sienų, šunys, krūmai. Viskas nupiešta balta kreida. Lyg koks žemėlapis su sutartiniais ženklais. Tikrai atrodo keistokai, bet tik gerąja prasme. Įdomu darosi žiūrėti jau vien dėl to. Tarkim, du žmonės kalbasi sau atsisėdę ant lovos, o čia pat dar pulkas vaikšto, bet jie nieko negirdi, nė nenutuokia, nes gi, juos skiria nematoma siena. Arba loja šuo, tačiau ten kur jis turėtų būti tiesiog kreiduoti jo kontūrai. Negaliu, mane šita idėja tiesiog užvežė. Dogvilio gyventojai atrodė lyg kokios eksperimentinės žiurkės.
Beveik kiekvienas rašantis recenziją / atsiliepimą apie šį filmą pamini, kad jis primena nufilmuotą spektaklį. Pabūsiu ir aš papūga ir pasakysiu, kad taip tikrai primena, tokia mintis buvo kilus ne kartą.

Nicole Kidman su kiekvienu filmu man atrodo vis tobulesnė aktorė. Tiesiog negaliu ja atsidžiaugti. O ir Paul Bettany, kurio iki šiol nelaikiau labai rimtu aktoriumi, manau, kad "Dogvilyje" neprastai sužibėjo.

Atrodo, kad viską ką pasako veikėjai yra labai svarbu. Atrodo, kad viskas kažką reiškia. Ir manau ne vienas žiūrėjęs filmą aiškins jo prasmę vis kitaip. Pavyzdžiui man įstrigo ši vieta, kurią kažkodėl tai susiejau su miestelio pavadinimu:

The Big Man: Rapists and murders may be the victims according to you, but I, I call them dogs. And if they're lapping up their own vomit, the only way to stop them is with a lash. 
Grace: But dogs only obey their own nature, so why shouldn't we forgive them? 
The Big Man: Dogs can be taught many useful things, but not if we forgive them every time they obey their own nature. 

Žmonės nemoka priimti jiems skirtų malonių. Bet dogviliečiai Greisę priims ir tiesiog kvapą užgniauš nuo jų gobšumo ir dviveidystės. Juk jie tik žmonės vedami inkstinktų ir valdomi baimės. Pamatysit kaip žmogus gali smukti ir koks gi jis, vis dėlto, primityvus.

Pabaiga mane kiek sutrikdė. Buvo ir netikėta, ir nelaukta. Nors kita vertus, pamąsčius realiai, taip ir turėtų būti, tačiau kalbėdami apie filmą, tikriausiai nė vienas tokios pabaigos nesugalvotų. Kiek ji teisinga tai kiekvienam pačiam spręst.

Įsiminė, pakerėjo ir paliko šiokią tokią sumaištį.

P.S. Muzika nuostabi.

SIUŽETAS: Didžiosios depresijos laikais gražioji bėglė Greisė, gelbėdamasi nuo gangsterių, atsiduria mažame Amerikos provincijos miestelyje Dogvilyje.

Rašytojas Tomas pirmasis pasitinka Greisę ir ima įkalbinėti miestiečius paslėpti ją. Atsidėkodama moteris sudaro gan keistą sandėrį: dirbti kiekvienam miestelėnui. Ji privalo kasdien padaryti gerą darbą, bet kai už Greisės galvą pasiūloma didelė pinigų suma, žmonės nutaria dar kartą peržiūrėti sutartį. Dogviliečiai sutinka priglausti bėglę, bet dabar ji privalės atidirbti tą pinigų sumą, kurią miestelis prarado.