83. The Girl with the Dragon Tattoo (2011)

The Girl with the Dragon Tattoo / Mergina su drakono tatuiruote
Režisierius: David Fincher
Vaidina: Rooney Mara, Daniel Craig, Christopher Plummer, Stellan Skarsgard ir kt.
Žanras: Drama, Kriminalinis, Mistinis
Trukmė: 158min.

Vertinu: 3/4

Garsiosios "Millenium" trilogijos pirmosios dalies ekranizacija. Beje, ne nauja. 2009 metais "Mergina su drakono tatuiruote" buvo ekranizuota pačioje Švedijoje. Mačiau tą filmą prieš porą metų ir jis man paliko nemažą įspūdį, todėl buvo įdomu ką Fincher'is gali naujo išspausti iš šios istorijos. Ir nieko naujo jis neparodė. Siužetas, kiek jį prisiminiau, toks pat. Tik aktoriai kiti ir kalba angliškai. Be to, pasirodė, kad Craig'o personažai daugiau dėmesio skiriama negu Lisbet. Na, bet juk tokia žvaigždė turi būti pagrindinė, kaip gi kitaip. O jei kalbėt apie Lisbet, tai švediškoji man labiau patiko. Rooney, kažkokia keista, išsigandus. Bet negaliu sakyt, kad bloga, filmo ji nepagadino.

Žinoma, buvo neįdomu antrą kart žiūrėti kaip jie narplioja tą pačią bylą, todėl labiau susitelkiau į kitas filmo detales. Muzika absoliučiai visada buvo awesome. Nufilmuota viskas taip pat tobulai, gražu žiūrėt. Tik vat, man kyla klausimas, kam daryti antrą filmą pagal tą pačią knygą? Juk kaip ir nelabai belieka vietos kur pasireikšti. Nukrypti taip pat per daug negali, juk pagal knygą, taigi gaunasi toks pat filmas tik, kad su kitais aktoriais. O švediškas variantas tikrai nebuvo blogas, kad jam reiktų pakaitalo.

Nemanau, kad Fincher'is padarė iš šios istorijos kažkokį stebuklą. Nors man patiko. Jeigu pagrindinius aktorius paimtume Noomi Rapace ir Craig'ą būtų išvis idealu. Taigi, abu filmus vertinu kaip lygiaverčius. Nors šis akiai patrauklesnis, bet aš vis tiek linkstu prie originalo, kurį užsimaniau pažiūrėti dar kart. :)

82. The Skin I Live in (2011)

La piel que habito / The Skin I live in / Oda, kurioje gyvenu

Režisierius: Pedro Almodóvar

Vaidina: Antonio Banderas, Elena Anaya, Jan Cornet, Marisa Peredes ir kt.

Žanras: Drama, Trileris

Trukmė: 117min.

Vertinu: 4/4

Visiškai sužavėjęs filmas! Jis toks, kuris greit nepasimiršta. Vienus peržiūriu ir tuo viskas baigiasi, o šis man nedingsta iš galvos. Labai džiaugiuosi, kad dar yra tokių filmų, kurie gali kažkuo nustebinti, priblokšti, šokiruoti, nes atrodo, kad viskas jau sukurta ir parodyta, nieko naujo jau nebegalima pamatyti.Tačiau vis dėl to, taip nėra. 

Filmas pasakoja apie du žmones. Apie daktarą ir apie merginą, kuri laikoma užrakinta jo namo kambaryje. O ji užrakinta todėl, kad su ja daktaras vykdo eksperimentus.. Bet tai ne vienintelė priežastis. 

"The Skin I live in" yra  nuo A iki Z sustyguotas ir kruopštus filmas. Jau vien žiūrėti puikiai spalviškai ir kompoziciškai suderintą juostą, buvo vienas malonumas. O kokia istorija! Su trupučiu ( na ne, ne trupučiu) erotikos bei trilerio elementais. Tiesiog negalėdavau atitraukti akių, šis filmas mane visiškai atjungė nuo išorinio pasaulio. Praleidau dvi valandas visiškai įsijautusi į istoriją. O tai jau buvau seniai patyrusi. Dabar supratau, ko aš vis pasigendu kituose filmuose, kodėl nors ir atrodo geri, jie manęs iki galo nepaliečia. Jame jaučiasi kokybė. Net nekyla kokių nors minčių apie tai, kaip buvo filmuota ar ką mastė aktorius tarkim vaidindamas šią sceną. (man taip neretai būna).

Žinau aš tik liaupsinu ir liaupsinu šitą filmą, bet tiesiog negaliu kitaip. Muzika puikiai kėlė įtampą, aktoriai privertė patikėti tuo ką vaidina. Ypač pagrindiniam duetui neturiu ko prikišt. Ir Banderas net pradėjo kažko labiau patikt. O Elena Anaya tikrai verčianti gerėtis, labai gražių bruožų ir akių. 

Manau, kad artimiausiu metu susiviliosiu pažiūrėti daugiau šio režisieriaus filmo, o dabar dar kolkas pasidžiaugsiu šiuo. 

81. Midnight in Paris (2011)

Midnight in Paris / Vidurnaktis Paryžiuje
Režisierius: Woody Allen
Vaidina: Adrien Brody, Owen Wilson, Rachel McAdams, Carla Bruni, Kurt Fuller, Michael Sheen ir kt.
Žanras: Komedija, Romantinis, Fantastinis
Trukmė: 94min

Vertinu: 3.5/4

Koks mielas filmas! Man tikrai patiko. Paprastai apie nepaprastus dalykus. Daug gražių Paryžiaus vaizdų. Ypač pačioje pradžioje, būčiau buvus visai nieko prieš jeigu jų būtų rodę daugiau. :) Iš tikrųjų iš filmo gavau tiek, kiek ir tikėjausi. Jau yra tekę matyti Allen'o darbų ir šiame jo stilius tikrai jaučiasi.

Man patiko filmo mintis, įdomi jo idėja. Esu ne kartą galvojusi, kad būtų daug įdomiau gyventi senesniais laikais, kad XXI a. yra nykus, tuščias ir nuobodus. Bet peržiūrėjus šią juostą nejučia ima lįsti ir kitokios mintys. Visa tai perteikta labai gražiai ir įdomiai. Tikrai norėčiau susitikti su kai kuriais garsiais žmonėmis. Galbūt nebūtinai su filme paminėtais, tačiau ir tai būtų tikrai nepamirštama.

Jeigu atkreipt dėmesį į aktorius, tai visi jie man daugmaž patiko. Owen Wilson labiau pažįstamas iš vidutiniškų komedijų, bet čia jis pasirodė tikrai neblogai, tokio savim nepasitikinčio rašytojo vaidmuo jam visai prilipo. O ta ji nuolat tildanti būsima žmonėlė Rachel McAdams taip pat buvo nebloga, beveik visada kėlė šypseną, o be to ji tikrai simpatiška.

Patiko, kad įpinta komedijos elementų, šmaikščių dialogų. Ir romantikos truputį. Ir mintis, kad reikia daryti ką tu mėgsti, o ne tai ką tau perša kiti ir ryžtis tam. Tai man dabar labai aktualu. Ir nereikia kankintis šalia žmogaus su kuriuo tau nėra gera.

Na ir Paryžius. Tikriausiai daugelio svajonių miestas. Prisipažinsiu, kad ir mano, nors ir kaip nuvalkiotai beskambėtų. O po šio filmo Prancūzija man atrodo dar nuostabesnė ir stebuklingesnė. Spalvos, muzika, viskas sukūrė puikią atmosferą. O pabaigoje viskas gerai išsisprendžia ir visi lieka laimingi. Nesudėtingas, šiltas, optimistiškai nuteikiantis, amerikietiškai prancūziškas filmas. Žiūrėti verta.

80. The Grey (2012)

The Grey / Sniegynų įkaitai
Režisierius: Joe Carnahan
Vaidina: Liam Neeson, Frank Grillo, Dallas Roberts, Dermont Mulroney, Nonso Anozie, Joe Anderson ir kt.
Žanras: Veiksmo, Nuotykių, Drama
Trukmė: 117min.

Vertinu: 2.5/4

Pirmas filmas išleistas 2012 - aisias, kurį pavyko pamatyti. Nors filmų panašia tematika tikrai prikurta nemažai, visada galima tikėtis pamatyti ką nors naujo.

Vidury sniegynų nukrenta lėktuvas. Gyvi lieka tik keli vyrai. Jie bando išgyventi stingdančiam šalty, tačiau jis ne baisiausias pavojus. Didžiausia gresmė yra vilkai, kurių aplink pilna. 

Tikriausiai tie vilkai labiausiai ir masino žiūrėti. Na dar ir pagrindinis aktorius, kuris patikdavo tada, kada nekalbėdavo. O šiaip tai viskas vyksta gan įprastai. Vienas po kito išlikusieji žūva. Tai bežiūrint galima paspeliot, kas išliks. O atspėti nesudėtinga.

Kažkaip nesukelia man šitas filmas daug minčių, kad galėčiau ką nors daug parašyt. Tik tokias pavienias ir nerišlias. Man patiko pabaiga, kas būna nedažnai. Nors ir neaiški kaip 2x2, bet man tokia labai tiko. Labai nustebino tai, kad filmo pabaigoje buvo panaudotas garso takelis iš filmo Ink, kurio niekaip negalėjau atsiklausyti. Pasirodo dar ir taip būna. Bet dėl to nesupykau, nes toks fainuolis takelis ir čia tiko.

Apie aktorius neturiu ką pasakyti, nes neperlabiausiai juos ir mačiau. Jie buvo panašesni į priedą prie Liam Neeson. Na, tik Frank Grillo personažą galima kažkaip apibūdinti, o kiti buvę nebuvę.

Šiaip visai toks neblogas veiksmo filmas. Ir kaip tokios tematikos pakankamai įdomus. Nesigilinant galima žiūrėti. Nesakau, kad nuvylė, bet ir nepamačius nuostolio nebūtų. :)

79. Song for a Raggy Boy (2003)

Song for a Raggy Boy / Mažojo Skarmaliaus daina
Režisierė: Aisling Walsh
Vaidina: Aidan Quinn, Iain Glen, Marc Warren, Stuart Graham ir kt.
Žanras: Drama
Trukmė: 100min.


Vertinu: 3/4


Šis filmas yra paremtas tikra vieno mokytojo istorija, kuris išdrįso pasipriešinti sadistiško prefekto valdžiai katalikiškoje mokykloje.

1939m. Airija. Laikas, kai dar pilna neteisybės, žmonių tamsumo, o sąvoka "žmogaus teisės" manau nebuvo naudojama. Beto dar ir karas ant nosies.

Žiaurokas filmas. Vien tos scenos, kuomet vaikai buvo baudžiami fizinėmis bausmėmis, galima sakyti už nieką buvo tikrai nemalonios. Žinoma viskas buvo daroma Dievo vardu. Čia jau akmuo į krikščionybės daržą. O dar faktas, kad filmas statytas pagal tikrus įvykius, šiurpina.

Man labai didelį įspūdį paliko filmo fonas. Aplinka. Skurdžios mokyklos patalpos, nusilupę dažai klasėse, sutrūniję suolai, vienodi berniukų megztiniai, siena kieme bei raudona juosta. Labai patiko padrindinio berniuko vaidyba. Gal prie tos simpatijos prisidėjo ir tai, kad jo veido bruožai man kai ką priminė. Todėl įvykis filmo gale ypatingai sukrėtė.
Kartais truputį erzindavo tas mokytojas, bet kartais ir labai patikdavo. Bet didelio susižavėjimo nekėlė. Nors, kad snukius daužys nesitikėjau. Bet į tą baisybę jis įnešė šviesos, gėrio. Sudrumstė vandenį. Tačiau ar tie vaizdai apie jo praeitį buvo būtini? Pati nežinau. O tas pedofilijos atvėjis? Tas bjaurybė už tai negavo bausmės. Na taip, buvo išmestas, bet ne už tai.

Paprastai pažiūriu filmą ir vėliau suprantu, kad jis man nepatiko, bet su šiuo atvirkščiai. Iš pradžių atrodė, kad jis nekoks, prie visko kibau, dabar mąstau, kad man vis dėl to paliko šiokį tokį įspūdį. Gal daugiau nieko neberašysiu, o po to dar nusišnekėsiu. Apibendrinant, filmas visai geras, pateisino lūkesčius, siužetas kiek nuspėjamas, o jautresnius garantuotai pravirkdys.

78. The Notebook (2004)

Režisierius: Nick Cassavetes
Vaidina: Rachel McAdams, Joan Allen, Ryan Gosling, James Garner, Kevin Connolly, Gena Rowlands ir kt
Žanras: Drama, Romantinis
Trukmė: 123min.
IMDb

Vertinu: 3/4

Ko gero daugeliui puikiai žinoma filmas. Jeigu ne dėl to, kad matytas, tai dėl visokiausių nuogirdų. Jis man buvo parekomenduotas draugių, kaip "nuostabiai gražus ir pravirkdantis" filmas. Ir taip, jis toks yra.

Siužetas tai visai neįdomus. Tipinis melodramos šablonas. Vieną vasarą vaikinas sutinka merginą. Jie įsimyli. Bet mergina turtinga, o vaikinas ne. Ir žinoma merginos tėvai yra labai giežti ir jie nenori, kad mergina draugautų su vaikinu. Tada vasara baigiasi ir jie išsiskiria. Tačiau, žinoma, tuo viskas nesibaigia.

Na, bet jau ir ką norėčiau mandro pasakyti, aš negaliu paneigti, kad mane vis dėl to užkabino. Nereikėjo daug raukytis ir kištis piršto burnon. Gosling'as žaviai vaidina, mergina taip pat visai puiki, pora iš jų gaunasi graži. Ko dar reikia? Gražūs drabužiai, mašinos, vaizdai, žodžiai. Daug ašarų, skausmo, aistrų ir meilės. Merginom visom be išimties turi patikti, gi meilė čia kaip iš pasakos: nepamirštama ir niekada nesibaigianti. Ir aš dar nesu ant tiek ciniška, kad netikėčiau tuo, tikiu šiek tiek.

Kaip tokio tipo filmą, Užrašų knygelę galbūt net statyčiau antroje vietoje po Titaniko. O gal trečioje. Na, bet vistiek kažkur arčiau viršaus. Nes ant tos draminės pusės, jis gana stiprus.

Deja buvo dalykų, kurių negaliu neparašyti. Muzika buvo baisi, nebuvo vietos, kurioje ji man derėtų.. Ir pabaiga man nelabai patiko.

Ir taip, gale aš verkiau.

77. American Beauty (1999)

American Beauty / Amerikietiškos grožybės
Režisierius: Sam Mendes
Vaidina: Kevin Spacey, Annette Bening, Thora Birch, Wes Bentley, Mena Suvari ir kt.
Žanras: Drama
Trukmė: 122min.
IMDb

Vertinu: 4/4 

Filmas apie eilinius žmones, gyvenančius už pavyzdingos šeimos fasado. Iš pažiūros įvykdžiusius savo amerikietiškąją svajonę. Turinčius gerą darbą, šeimą ir išpuoselėtas raudonas rožes kieme. Bet šis filmas ne apie puikius santykius ir nuostabų gyvenimą (nors kai kuria prasme galima sakyti, kad ir apie nuostabų gyvenimą.)

Kiek teko internete skaityti atsiliepimų apie šį filmą, dažniausiai pasikartojantis žodis buvo "prasmingas". Manau sutikčiau su šia nuomone. Nors ir tos tiesios ir vertybes yra gan populiarios filmuose, t.y. reikia vertinti tai ką turi, pamatyti aplink esantį grožį ir pan., bet man patiko kaip jos buvo pavaizduotos. Iš tikrųjų, gan širdį paliečiančiai. Nieko čia ypatingo nėra, iki skausmo vidutiniškas gyvenimas, tačiau žiūrint kai kuriuos epizodus, norisi pritari "taip, būtent taip ir yra". Galbūt veikėjai gan stereotipiški (jeigu mergina visiem giriasi savo lovos gebėjimais ji iš tikrųjų tame bus žalia, arba kietas homofobiškas vyrukas iš tikrųjų bus tai, ko pats labiausiai nekenčia.) Žodžiu, visi turi kažkokių savo vidinių problemų, prisistatę sienų, barjerų, kliūčių nuo tokio gyvenimo kokio patys širdy trokšta. Grynai, daugelio mūsų gyvenimas?

Kitas dažnas komentatorių apibūdinimas šiam filmui yra "įkvepiantis gyventi". Na, gal iš vienos pusės taip. Bet iš kitos, jis man toks truputi pasirodė depresovas bei liūdnokas. Nes lyg ir jautiesi kažkuo artimas veikėjams, bet kartu tai ir baugina, nes jiems lyg ir nelabai gerai viskas pasibaigė. O tas paskutinis sakinys, "kada nors suprasit?" Tai yra, kai mirsit? Žodžiu gal jau pereisiu prie visokių vizualinių dalykų, nes matau, kad man pačiai dar reikia gerai apmąstyti tai ką pamačiau.

Pagrindinis aktorius, Kevin Spacey gavo oskarą už savo vaidmenį. Ir manau, kad pelnytai. Mane įtikino ir sudomino jo personažas, nors, kad labai patiktų nepasakyčiau. Taip pat Wes Bentley paliko įspūdį, nežino dėl ko, ko gero dėl savo žvilgsnio. Annette Bening tai tokia tipiška moterėlė "įvaizdis svarbiausia", bet ir ją reikia suprasti, ką daugiau daryti, kai santykiai su vyru ir su dukra pašliję?

Dar vienas garso takelis iš serijos "tai štai, kur jis skamba!". Ir iš tikrųjų jis nuostabus. Nes vien jau jo klausant ima plaukti visokiausios mintys.. Lyg ir liūdnos bei slegiančios, bet kartu ir teikiančios vilties. Ir pats filmas toks, galų gale. Duoda kažkokio tikėjimo.

76. Source Code (2011)

Source Code / Išeities kodas
Režisierius: Duncan Jones
Vaidina: Jake Gyllenhaal, Vera Farmiga, Michelle Monaghan, Jeffrey Wright, Michael Arden ir kt.
Žanras: Sci-Fi, Trileris, Mistinis
Trukmė: 93min.
IMDb


Vertinu: 3/4

Dar vienas filmas iš "seniai norimų pamatyti" sąrašo, pasirinktas praleisti šeštadienio vakarui. Pasirinkau jį galiausiai pasižiūrėt dėl vidutinės trukmės, kad neužmigčiau nepabaigusi žiūrėti. Na ir neužmigau, o dar ir įrašą sugebėsiu parašyti. 


Kapitonas Kolteris Styvensas pabunda traukinyje. Jis nežino, nei kaip čia pateko, nei kas jis toks. Tačiau mergina, sėdinti šalia jo, atrodo puikiai jį pažįsta: vis vadina jį Šonu. Ji vardu Kristina ir elgiasi labai familiariai. Pažvelgęs į veidrodį traukinio tualete, Kolteris dar labiau susipainioja - jis, regis, prisimena, kas jis toks, tačiau iš veidrodžio į jį žvelgia ne jo veidas. Kapitono sąmyšį ir apmąstymus nutraukia netikėtas sprogimas. 

Gan intriguojanti pradžia? Na, bent jau man tai taip, juk įdomu sužinoti, kas jam atsitiko ir kodėl jis atsidūrė tam traukiny. Ta "Išeities kodo" programa atrodo gan įdomiai, tik deja filmai su panašaus pobūdžio idėja nėra nauji. Man pačiai, viskas šiek tiek priminė "Inception". Viskas vyksta galvoje. Tik aišku minėtasis filmas didesnį įspūdį paliko, tačiau šis irgi visai nieko. Pirmiausia tai nebuvo nuobodu žiūrėti. Laikas nepastebimai prabėgo (nors jo nelabai daug ir buvo). Taip tikriausiai dėl to, kad "įkrenti" į filmą kaip iš mėnulio. Nieko nežinai, niekas tau nieko nesako ir niekas nėra aišku. Tad, kur jau dingsi, reikia žiūrėt, kad susigaudytum kažkiek. O dar vienas po kito sekantys įvykiai ir visokiausi netikėtumai. Tai ir prikausto prie ekrano.

Pagrindinis aktorius nėra mano pernelyg mėgstamas, bet filmui einant lyg ir apsipratau su juo ir nebuvo taip blogai. O M. Monaghan kaip tik patiko, veido mimika kažkuo priminė Emma Stone. Bet vėliau atsirado ir simpatija abiems veikėjams ir visai norėjosi, kad tas likimas pasisuktų kiek kitaip.

Per daug nesigilinau į tą logiką, juk čia fantastika. Įsivaizduokim, kad viskas parodyta filme yra įmanoma ir, kad šiuo atveju ir pabaiga tokia gali būti. Nors ir buvo keli neaiškumai.

Iš pradžių žadėjau filmui duoti maksimalų balą, bet dabar manau, kad jam dar truputėlio pritrūko iki mano kartelės. Nors apskritai filmas paliko gero įspūdį, nenuvylė, ir buvo vertas mano laiko, sugaišto jį žiūrint. Tačiau jis nėra toks, kurį galėčiau rekomenduoti užsimerkusi, visomis keturiomis.

75. The Departed (2006)

The Departed / Infiltruoti
Režisierius: Martin Scorsese
Vaidina: Leonardo DiCaprio, Matt Damon, Jack Nicholson, MarkWahlberg, Vera Farmiga ir kt.
Žanras: Kriminalinis, Drama, Trileris
Trukmė: 151min
IMDb

Vertinu: 4/4

Du skirtingas organizacijas atstovaujantys jaunuoliai sėkmingai įsilieja į didžiausių priešininkų gretas, kad įvykdytų jiems patikėtas užduotis. Drąsus pareigūnas paslapčia tampa gangsteriu, o nusikaltėlių informatorius pradeda kopti karjeros laiptais policijos skyriuje.

Jau senokai teko matyti filmą, kuris visiškai pateisintų lūkesčius, o gal net juos pranoktų. Aš neturiu priekaištų. Filme tokia makalynė, kad oj, oj. Žiūriu ir nežinau kas su kuo, kuris kuriam dirba, kuris sako tiesą, kuris meluoja, kuris čia geras, kuris blogas. Ir neįsivaizduoju kuo viskas baigsis, net nedrįstu kurti savo galvoje kažkokio scenarijaus. Negaliu nusukti akių nuo ekrano, nes dar ką nors praleisiu. Va, maždaug tokios mintys yra dabar ir buvo filmo metu.
Aktoriai puikūs. DiCaprio man visur patinka, tai tik pliusas filmui, kad jis čia, nes vaidina gi nepriekaištingai. Nicholson irgi atrodė savo rogėse. Dar tas savo akis pavarto, rankom pamojuoja, taip primindamas neseniai matytą „Švytėjimą". O Wahlbergo personažas tai man patiko bei šypseną kėlė, bet ne dėl to, kad būtų prastesnis už kitus..
Neabejotinai pats didžiausias pliusas šiam filme tai siužetas. Gali susikviesti garsiausius ir geriausius pasaulio aktorius, bet jeigu nebus įdomaus siužeto, nebus ir dėmesio verto filmo. O šis jei ne tobulas, tai arti tobulybės. Viskas čia puikiai sustyguota, filmo gale nebelieka palaidų galų, viskas susieina į vieną ir viskas būna aišku.
Įdomi buvo kiekviena juostos minutė ir tos dvi su puse valandos greitai prabėgo. Dabar nesistebiu, kodėl šis filmas imdb tope taip aukštai (nors filmo pradžioje buvo kilęs toks klausimas). Manau, jeigu norit pažiūrėt kažką, kas truputį prabudins ir padės pamankštinti  smegenis, tai „The Departed" -  labai taiklus pasirinkimas.

Beje, šio filmo dėka šiek tiek papildysiu savo apkerpėjusį ir spėjusį voratinkliais apeiti soundtrack'ų sąrašą! 

Stylish Blogger Award

Iš tikrųjų pirmą kart girdžiu apie tokį apdovanojimą. Kas jį sugalvojo? Už ką jis skiriamas? Už simpatijas? Už skaitomumą? Už puslapių stilingumą (kas iš pavadinimo man atrodo realiausia.) Na, bet nesigilinsiu, dėkoju dar kart blogger'ei Erikai už savo virtualią statulėlę ir pagal šio žaidimėlio taisyklės turiu ji perleisti kitam , bet apie tai vėliau, nes dabar 7 faktai, kuriuos turiu parašyti.

Labai sunku ką nors išskirtinio prisimint. Nei aš dėviu tik zebro rašto kojines, nei aš vaikštau per pilnatį miške, nei kalbu aborigenų kalbą. Bet štai keli punktai apie tai kas slepiasi po Tūkstančiais kadrų, t.y. apie mane:

1. Beveik niekada neniūniuoju ir nedainuoju savo mėgstamos dainos. Gal dėl to, kad balso neturiu (jis mane šiek tiek gasdina). Bet man labiausiai patinka įsidėti ausines, pasileisti vidutinį garsą ir visiškai atsipalaiduoti, šmėkščiojant vaizdams galvoje, kuriuos viena ar kita daina man sukelia. Žinoma, tam ne visada yra sąlygų, tad šis malonumas prieinamas tik namuose.

2. Nemėgstu žiūrėti rimtų filmų su kitais žmonėmis. Kad galėčiau visiškai įsigilinti ir susikaupti turiu žiūrėti viena, nes mane nervina kitų klausimai ir negaliu pakęsti kai kalbama filmo metu! Pikta aš, ragana.

3. Aš visai nenoriu suaugti, nenoriu baigti mokyklos, nenoriu sulaukti pilnametystės (kuri jau ne už kalnų). Nes man atrodo, kad mano gyvenimas taps didele rutina. Žinoma, kai nori gali nuversti kalnus, tačiau iš kur man gauti to didelio noro?

4. Labai dažnai mąstau koks mano tikslas šiam pasauly. Kodėl aš gimiau? Kodėl šiais laikais, kodėl ne viduramžiais, kodėl ne per karą? Filme "Hugo" išgirdau vieną mintį, kad pasaulis kaip didelis mechanizmas ir mes kiekvienas turim tame dideliame mechanizme kažkokią paskirtį. Bet aš savo paskirties dar toli gražu nežinau (ir tikriausiai nekeista.)

5. Dauguma žmonių man gražūs. Ir aš čia nuoširdžiai, nevaidinu. Kartais tikrai mėgstu stebėti veidus ir pamatyti juose kažką gražaus, mielo, unikalaus, traukiančio akį. Dažniausiai kiekviename pavyksta kažką tokio rasti.

6. Negaliu miegoti neužsiklojusi ausų. Nesvarbu, žiema ar vasara, karšta ar šalta, bet mano ausys turi būti užklotos ir taškas.

7. Turiu susirašinėjimo draugą su kuriuo bendraujam popieriniais laiškais. Ir jeigu dabar skaitai, Žilvinai, tai labas!

Na, o dabar atsakingasis momentas! Turiu keletą kinomaniškų blog'ų, kuriuos mielai seku, tačiau šį kart apdovanojimą perduosiu vienam. Tai yra Illuminated | movies. O kodėl paklausite? Na todėl, taip man susišvietė. Juokauju. Na, pirmiausia taip nusprendžiau, nes illuminated dar neturi tokio apdovanojimo. Kitas dalykas - man patinka jos blog'o stilius. Ir dar kitas - man patinka kokius ir kaip ji aprašo filmus. Na ir paskutinis - jos blog'as panašaus amžiaus su manuoju! :D Manau tiek priežasčių gana. :) Tai, sveikinu.!