188. Blue Valentine

Blue Valentine / Mano liūdna meilės istorija (2010) (JAV)
Režisierius: Derek Cianfrance
Vaidina: Ryan Gosling, Michelle Williams, Faith Wladyka, John Doman ir kt.
Žanras: Drama, Romantinis
Trukmė: 112min
Vertinu: 8/10

Jeigu ieškot gražios meilės istorijos per kurią galėtumėt paverkt, tai pasakysiu, kad ne toj pusėj ieškot. Iš tikrųjų ir aš pati ne to tikėjausi prieš įsijungdama šį filmą. Ši juosta yra apie tą kitą meilės pusę. Kai baigiasi gražūs žodžiai, meilės eilės ir serenados po balkonais. Apie tą pusę, kai žmonės nusprendžia apsigyventi kartu, susituokti ir prisidaryti vaikų. Kai drugeliai išskrenda ir užgriūva buities ir panašūs rūpesčiai.

Taigi, filmas ir yra apie vienos poros santykių peripetijas. Nuo meilės iki neapykantos, mes pamatome viską. Ir aistringas meilės akimirkas, ir rietenas bei muštynes.

Filmas labai gyvenimiškas, nes pajauti tus nusibodusius kasdieniškus jausmus. Diną ir Sindę kamuoja jausmai, kuriuos, spėju, jaučia ne viena susituokusi pora. Atrodo, kad sukūrus šeimą susipančioji ir nebegali niekaip savęs išreikšti, nes reikia rūpintis, kad šaldytuvas būtų pilnas ir stogas nekiauras. Atsiranda nuojauta, kad gyveni visai ne taip, kaip norėtųsi, kad atsidūrei akligatvyje. Jie nebėra laimingi. Jausmai atšalę, o galbūt visai išgaravę? Tačiau mažas vaikas neleidžia tiesiog paimti ir nueiti skirtingais keliais, todėl stengiamasi tuos santykius kažkiek, kiek dar įmanoma, išgelbėti. Viso filmo metu lydi ta beprasmybės, beviltiškumo jausena, kasdienybės nykuma, rutina žudanti meilę.

Tiek Ryan Gosling, tiek Michelle Williams dėl vaidybos nieko prikišti negaliu. Beje pastaroji, net oskarui buvo nominuota, kaip geriausia pagrindine aktorė. Abu jie sukūrė ryškius ir dramatiškus personažus, kurių iš ties nė nesinori teisinti. Nes abu jie vienodai susimovę. Nors filmo ir liūdnas ar net kiek tragiškas, kviečiu pažiūrėti, norinčius pamatyti tokią meilę, kurią rečiau rodo holivudiniai filmai. Beje, jeigu patiko šis, siūlau pasižiūrėti ir į kitą panašios tematikos filmą Revolutionary Road su Kate Winslet ir Leonardo di Caprio, kuris bent jau man paliko kur kas didesnį įspūdį.

187. Mysterious Skin

Mysterious Skin / Paslaptinga oda (2004) (JAV, Olandija)
Režisierius: Gregg Araki
Vaidina: Joseph Gordon-Levitt, Chase Ellison, Bill Sage, Brady Corbet, Michelle Trachtenberg, Chris Mulkey ir kt.
Žanras: Drama
Trukmė: 105min
Vertinu: 10/10

Na ir pagaliau. Pagaliau, pagaliau, pagaliau! Filmas pramušęs ledus. Tiesiog juos suknežinęs. Buvo kilusi mintis, kad nuo tų filmų visai pasidariau bejausmė. Ir vis dėlto. Šitas smigo širdin.

Filmas yra šokiruojantis. Šokiruojantis reiškia ne vien ant sienos ištiškusias smegenis ar ką nors panašaus. Norisi ir akis nusukti šalin, gal net išjungti, nes galvoji, kad tai ne tau, tau tai per drąsu, per atvira, per daug.. baisu. Bet aš neišjungiau, o pažiūrėjau iki galo. Ir žinot ką? Buvo verta.

Ši juosta yra apie du vaikinus, vaikystėje tapusius pedofilo aukomis. Kiekvieno sąmonė šį įvykį vertina skirtingai. Vienas iš jų to neatsimena, o kitas - negali pamiršti. Neilas (akt. Joseph Gordon-Levitt) apie tai mąstydamas kasdien pradėjo pedofilų aistras tenkinti už pinigus, o Brajanas (akt. Brady Corbet), kamuoajamas paslaptingų sapnų, kuriuose mato ir Neilą, stengiasi išsiaiškinti, kodėl vietoj kai kurių prisiminimų tėra juodos dėmės.

Kaip jau minėjau, filmas paliko didelį įspūdį. Tik dar klausimas ar neišdildomą. Laikas parodys. Iš tikrųjų mane tai sukrėtė. Neilo gyvenimas, jo psichinė būklė, apatiškumas, savęs pardavinėjimas. Jis virtęs kone robotu, kaip viena filmo veikėja sakė, ten kur turėtų būti jo širdis, tėra juoda skylė. Tiek iš jo, tiek iš kito vaikino Brajano buvo akiplėšiškai pavogta vaikystė. Ir žiūrint tikrai darosi dėl to skaudu.

Panagrinėjus filmą iš techninės pusės, tai negalima nepaminėti jame skambančios muzikos, kuri nėra labai ryški, bet genialiai sukurianti atmosferą. Ypač patiko Sigur Ros daina Samskeyti, skambėjusi pačioje filmo pabaigoje ir sukėlusi stipriausias emocijas. Ši juosta privertė mane pamatyti Joseph Gordon-Levitt naujomis akimis ir suvokti, kad aktorinio meistriškumo jam netrūko, nes čia jis buvo nuostabus. Ko gero kituose filmuose, kuriuose jis vaidina/vaidins matysiu tik Neilą.



 










Rekomenduoju šį filmą. Galbūt ne kiekvienam jis bus priimtinas, nes yra pakankamai sunkus žiūrėti, bet tiesiog kviesčiau ne taip karštai reaguoti į tas atviresnes scenas, o pasistengti po tuo įžvelgti kažką daugiau. Tada filmas sužiba visai kitomis spalvomis. O aš vertinu jį dešimtuku, nes tiesiog negaliu rašyti mažiau filmui, kuris viską pramušė ir privertė pajusti tuos jausmus, kurie galbūt ne visada malonūs, bet patvirtinančius, kad pažiūrėjai gerą filmą.

186. Hævnen

Hævnen / In a better world / Geresniame pasaulyje (2010) (Danija, Švedija)

Režisierė:  Susanne Bier

Vaidina: Mikael Persbrandt, Wil Johnson, Eddy Kimani, William Jøhnk Nielsen, Ulrich Thomsen ir kt.

Žanras: Drama

Trukmė: 119min

Vertinu: 7/10

 Mėgstu skaityti skandinavų rašytojų knygas (Herbjorg Wassmo, Karin Alvtegen, Marianne Freedriksson ir pan.). Tokios knygos kažkuo dūšiai artimesnės, negu amerikiečių ar kokių pietiečių rašytos. (Žinoma, jų negalima nuvertinti, kokių gi perlų ten nebūna.) Todėl pamaniau, kad skandinaviškas filmas man taip pat turėt patikti, juoba, kad tiek išgirtas ir net Oskarą, kaip geriausias užsienio filmas, gavęs.

Filmo pagrindiniai veikėjai tai dvi šeimos, nenuostabu, turinčios savitų problemų. Viena šeima skiriasi, kitoje ką tik mirė žmona ir mama. Berniukai iš šių šeimų susidraugauja, iš Elijaso mokykloje nuolat tyčiojasi, o Kristijanas jį apgina. Taip ir prasideda jų draugystė. Krisitijanas pritvinkęs pykčio, dėl mamos mirties kaltina tėvą. Elijaso tėvas daug keliauja ir retai būna namie. Afrikoje jis gydo žmones pabėgėlių stovykloje.

Iš tikrųjų šį filmą pažiūrėjau jau gan senokai. Kažkaip nekildavo ranka apie jį ką nors parašyti, galvojau, kad palūkėsiu kelias dienas ir galutinai susivoksiu kiek man patiko šis filmas. Na, bet laikas parodė, kad prieš savaitę pamatyti filmo vaizdai greit išlipo iš mano galvos ir juos nunešė vėjas.

Gana gyvenimiškos problemos, tokios kaip vienišumas, širdgėla, išdavystė, atgaila paverčia filmą gana artimu ir maloniu žiūrėti. Išties, tai filmas toks pamuiluotas vietomis pasirodė, kartais kiek perspaustas ar nenatūralus. Na, kad ir Kristijano beprotiška neapykanta tėvui. Kaip ir neturiu ką labai girti, neturiu ir ką peikti. Žiūrėjimo metu buvo ir pakankamai įdomu, ir pakankamai įtraukė. Patiko kaip nufilmuota. Kaip ir tiek.

185. Almost Famous

Almost Famous / Per žingsnį nuo šlovės (2000) (JAV)
Režisierius: Cameron Crowe
Vaidina: Kate Hudson, Billy Crudup, Frances McDormand, Patrick Fugit, Anna Paquin ir kt.
Žanras: Biografinis, drama, muzikinis
Trukmė: 123min
Vertinu: 8/10

Pastebėjau, kad beveik visi filmų blogai, kuriuos seku, kiek apmirę. :D Nėra laiko, nėra. Bet vakar vis dėlto nustūmiau knygų krūvas nuo stalo ir išsirinkau filmą. "Almos famous" vadinosi jis. Kodėl jis atsirado mano watchliste? Perskaičiau kažkada kažkokią recenziją apie šį filmą, net neatsimenu kaip jį vertino, gerai ar blogai. Na bet dabar jau nebesvarbu, įvertinsiu aš!

Filmas turėtų tikrai patikti tiems, kurie myli 70 - ųjų, 80 - ųjų muziką. Ar bent jau jai prijaučia. Filme galima išgirsti tokių grupių kaip The Who, Black Sabbath, The Beach Boys, Led Zeppelin, Elton John ar Deep Purple muzikos. Bent jau mano ausis džiaugėsi girdėdama tas jau gerai žinomas dainas, matyti laisvamanišką rokerių gyvenimą, kartu su jais važinėtis autobusu ir dalyvauti koncertuose. Pagrindinis filmo varikliukas yra vardu Wiljamas Mileris. Talentingas paauglys, kuris gauna užduotį - parašyti straipsnį žurnalui The Rolling Stones apie kylančią roko grupę Stillwater. Aišku jo kelionė kartu su grupe apmokėta belieka tik rašyti, rašyti, rašyti. Bet Viljamui niekaip nesiseka gauti interviu iš grupės gitaristo, vis jam kas nors sutrukdo, tai ji merginos apspitusios, tai apsinešęs nuo narkotikų gėlytes uosto.

Kate Hudson pavardė asocijuojasi su vienodais romantiniais komedijiniais filmais. Na, o čia negaliu teigti, kad ji atliko kažkokį labai svarbų vaidmenį. Tačiau man patiko. Kitokia buvo. Bet išvaizda tokia pat kaip i šiandien, nesensta moterėle nors tu ką.

Iš tiesų prieš įsijungdama filmą nelabai domėjausi juo. Tad nustebino, kad jis gan komiškas. Kas yra puiku! Nuotaika šiomis dienomis labai nusėdusi, depresija ko gero puola. Bet man jis susižiūrėjo greitai ir lengvai. Įvairiapusiški veikėjai, įdomios ir kontrastingos bei nuoširdžios situacijos, minimaliai nuspėjamas scenarijus (už kurį net oskarą gavo). Tokį pažiūri ir ant širdies geriau pasidaro.

Vienu sakiniu: Mielas toks filmas, dvelkiantis septyniasdešimtųjų dvasia. Verta žiūrėti jau vien dėl geros muzikos. Nesunkus, ne per lengvas/

184. American History X

American History X / Amerikos istorija X (1998) (JAV)
Režisierius: Tony Kaye
Vaidina: Edward Norton, Edward Furlong, Beverly D'Angelo, Jennifer Lien, Ethan Suplee ir kt.
Žanras: Kriminalinis, Drama
Trukmė: 119min
Vertinu: 8/10

Seniai watchlist'e dūlėjęs, spėjęs virtualiais voratinkliais apaugti, filmas, kurį užvakar įsijungiau. Tas ryškus raudonas plakatas taip ir rėkė agresija, todėl ir tempiau tą peržiūrą. Na, bet pasižiūrėjau ir pamačiau, kad tos agresijos čia nebuvo tiek, kiek aš tikėjausi.

Derekas yra skustagalvis rasistas, nekenčiantis juodaodžių, meksikiečių, azijiečių ir apskritai visų kitokios rasės žmonių, neva atimančių iš amerikiečių darbo vietas ir neturinčius būti Amerikoje. Tačiau po to kai nušauna du juodaodžius bandančius apvogti jo mašiną ir atsiduria kalėjime, jo požiūris kardinaliai pasikeičia. Tačiau grįžęs jis mato, kad jo jaunesnysis brolis seka tomis pačiomis pėdomis kaip ir jis.

Filmas, nagrinėjantis rasizmo problemą ne iš nekenčiamojo, bet iš nekenčiančiojo pusės. Kokias pasekmes gali padaryti užslėptas pyktis. Derekas ne visada toks buvo. Netgi jo mėgstamas mokytojas buvo juodaodis ir tame jis nieko nematė blogo. Tačiau kai jo tėvą nužudo juodaodis, Dereko viduje susikaupusi neapykanta išsilieja ant visų kitataučių.Tačiau kaip jau sakiau, kalėjimas jį kardinaliai pakeičia, pravalo smegenis. Ten patirtas žiaurumas jam parodo, kad blogų žmonių yra visur. Man ypač įstrigo ir patiko šį scena:

Kinematografiškai filmas taip pat gražiai žiūrėjosi. Patiko, kad praeities prisiminimai rodomi nespalvotai arba kai kurios sulėtintos scenos priverčiančios kiek sustoti ir susitelkti.

 Edward Norton buvo net nominuotas Oskarui už savo vaidmenį. Atsieit buvo labai jau kietas čia. Na, bet nepatikėjau aš juo nors tu ką. Tiesiog jo džiaugsmingos ir besišypsančios akys ir švelnus balsas man nesiderina su ta atgrasia išvaizda ir svastikomis išmargintu kūnu. Todėl vieną balą dėl to nuėmiau. Kitas balas nukrito dėl pabaigos, kuri mane ... nemaloniai šokiravo. Na, o Dereko jaunesnyjį brolį Denį vaidinęs Edward Furlong man paliko neblogą įspūdį savo atsipalaidavusia vaidyba.

Vienu sakiniu: Tiesiog geras filmas, vertas jūsų laiko. 

183. Water for Elephants

Water for Elephants / Vanduo drambliams (2011) (JAV)
Režisierius: Francis Lawrence
Vaidina: Robert Pattison, Reese Witherspoon, Christoph Waltz, Jim Norton, Hal Holbrook ir kt.
Žanras: Drama, Romantinis
Trukmė: 120min
Vertinu: 8/10

Labai retai būna, kad filmas pespjautų knygą. Bet šįkart taip nutiko, paminėkime šią neeilinę datą! Liepos vidury kaip tik turėjau progą paskaityti tą Saros Gruen knygą, dėl kurios visi svaigo ir kurią visi gyrė. Nepatiko (platesnius paniurnėjimus galite paskaityti štai čia). Knyga buvo be galo banali ir tai kuriam laikui buvo atmušę mano norą pažiūrėti šį filmą.

Siužetas yra toks nerealistiškas, tipinis, holivudinis. Toks, kuris nutiktų kartą iš milijono, na, bet pasvajojimui puikiai susižiūri. Vos prasidėjus paskutiniam Džeikobo egzaminui prieš baigiant veterinarijos universitetą, jam praneša, kad abu jo tėvai žuvo autoavarijoje. Negana to, namas ir visas jų turtas priklauso bankui, taip kad, Džeikobas lieka plikas basas. Belieka susikrauti lagaminą ir leistis kur kojos neša. Taip jo kojos jį nuneša ant traukinio bėgių. Ne, ne, ne žudytis. :) Kaip tik tada pro šalį važiuoja cirko traukinys į kurį Džeikobas įšoka. Na ir prasideda naujas gyvenimėlis ir visokios meilės seilės.

Galbūt skeptiškai į šį filmą verčia žiūrėti R. Pattisonas. Aš irgi taip iš pradžių buvau nusiteikus. Tačiau, kad ir kaip bebūtų keista, bežiūrėdama aš nė karto nepagalvojau apie kokią nors vampyrų gaują, kaip būna žiūrint į Kristen Stewart. Manau, su vaidmeniu jis šįkart susidorojo ir sugebėjo atsiriboti nuo to vampyriško šleifo. Nors aišku, kažko ten stebuklingo nepadarė, bet žiūrėti buvo galima.
Christoph Waltz buvo atsvara viso to dėl ko filmo nesinorėjo žiūrėti. Jis buvo lyg didelis pliusas prieš daugybę mažų minusiukų. Ir aišku man jis labai patiko, net į tokį vienpusišką vaidmenį sugebėjo įnešti spalvų.

Filmas nenustebins įmantriais ir nenuspėjamais siužeto vingiais. Tai eilinė meilės drama tik įvilkta į kitokius, šiuo atveju cirko, rėmus. Ir mane tie rėmai pakerėjo. Tiesiog man viskas buvo be galo gražu. Artistai, cirko palapinė, pasirodymai, gyvūnai ir apskritai tie metai - 1931, nes ir drabužiai, ir muzika buvo tokie specifiniai, visai kitokie. Man taip pat patiko tai, kad meilė tarp Džeikobo ir Marlenos neišsivystė pernelyg greitai, kas dažniausiai atsitinka panašiuose filmuose.
Aš suvokiu, kad atėmus tą cirką ir perkėlus viską į dabartį nebebūtų į ką žiūrėti. Bet aš negaliu sau nieko padaryt, man filmą buvo įdomu žiūrėti, jis mane prikaustė, išlaikė susidomėjimą, kartais net sukeldavo įtampą.

Vienu sakiniu: Gražus filmas apie nepalaužiamą meilę, pakeliančią didžiausius sunkumus. Lengvam (bet ne pernelyg) vakarui.

182. Prayers for Bobby

Prayers for Bobby / Maldos už Bobį (2009) (JAV)
Režisierius: Russell Mulcahy
Vaidina: Sigourney Weaver, Henry Czerny, Ryan Kelly, Austin Nichols ir kt.
Žanras: Drama, Biografinis
Trukmė: 90min
Vertinu: 5/10

Tai amerikiečių TV filmas, sukurtas remiantis tikrais Mary Griffith išgyvenimais, kuomet jos gėjus sūnus nusižudė negalėdamas iškęsti jos religinio fanatizmo ir noro jį išgydyti nuo homoseksualizmo.

Filmas paliečia tikrai jautrią temą. Bobis, pasipasakoja broliui apie savo netradicinę orientaciją ir prisaikdina jį tylėti, tačiau šis vistiek tai pasako motinai. O ši, atmintinai mokanti Bibliją, tiesiog negali priimti fakto, kad jos sūnus gali būti toks nusidėjėlis. Bobis patiria didelį spaudimą, neranda užtarimo ne tik, kad aplinkoje, bet ir jį supančioje šeimoje, todėl pasirenka savižudybę.

Svarbiausias klausimas filme yra ne "ką reiškia būti gėjumi?", tačiau "ką reiškia turėti gėjų sūnų?". Merės kaip motinos išgyvenimai ir jos persivertimas, požiūrio keitimasis čia sulaukia daugiau dėmesio.

Tačiau pats filmas nesukėlė man jokių emocijų, ką jau kalbėti apie ašaras, kurios kitiems bėga upeliais bežiūrint. Apskritai, visame filme buvo tik viena scena, kuri privertė kažką pajausti, t.y. vieta, pačioje pabaigoje, kuomet ji apsikabina kažkokį nepažįstamą jaunuolį, kuriame ji mato savo sūnų. Vat tada tai sudrebėjo širdis kažkiek, net nustebau pati, kadangi maniau, jog filmas jau visai nuvylė. Vaidyba taip pat buvo, kaip čia pasakius, tokia truputį muiluota, vietomis nerealistiška, perspausta.. Scenos, kurios turėjo būti super jausmingos, atrodė kažkaip kvailokai.
Išvis filmas jau toks banalus. Svajonė tapti rašytoju. Stovėjimas lietuje. Jausmų reiškimas man pasirodė pernelyg atviras, visi visada puikiai žino kaip jaučiasi, viskas visada aišku, žiūrovui viskas jau padėta sukramtyta, belieka tik nuryti.

Vienu sakiniu: Taip, filmas sako, kad nesvarbu, tavo vaikas gėjus ar ne, turi jį mylėti. Gražus, pamokantis, toks čiki piki, bet pernelyg jau elementarus. 

3-iojo "The Walking Dead" sezono belaukiant..

The Walking Dead - populiarus amerikiečių televizijos AMC serialas, kuriamas garsaus režisieriaus Frank Darabont, remiantis Robert Kirkman komikso motyvais. Pagrindinius vaidmenis jame atlieka aktoriai Andrew Lincoln, Sarah Wayne Callies, Laurie Holden, Steven Yeun, Chandler Riggs, Norman Reedus ir kiti. AMC nusprendė kurti trečią sezoną, po to kai praėjusių metų spalio 25d., per antrojo sezono premjerą buvo sumušti visi žiūrimumo rekordai.

Kai baigiau žiūrėti antrąjį šio serialo sezoną, baisiai liūdėjau. Juk iki trečiojo reikės laukti maždaug pusę metų!  O štai, šiandien skaičiuojam paskutines dienas iki naujo sezono pasirodymo. Jų liko 10. Aišku, kol pasirodys internete teks palaukti kiek ilgėliau, tačiau ką reiškia tos kelios dienos, kai jau tiek iškęsta? :)

Šiame sezone bus net 16 serijų! Tai labai daug (kas mane tikrai džiugina) palyginus su pirmuoju, kuriame tebuvo 6 serijos ir antruoju sezonu, jau su 13 serijų.  Internetas pilnas įvairiausių spėliojimų, kas bus tame sezone, kas mane asmeniškai kiek nervina ir aš sąmoningai stengiuosi atsiriboti nuo visokių spoilinimų, bet kai kuri informacija nenorom tave pasiekia.  Todėl kelias smulkmenas ir aš išduosiu.

Paskutinė antrojo sezono serija baigėsi labai intriguojančiai. Veikėjai liko be prieglobsčio - ferma, kurioje jie buvo apsistoję sudegė. Grupė neteko kelių žmonių, Andrėja buvo palikta ir jai teko kapstytis pačiai, tačiau kai zombiai ją visai apspito, paskutinę minutę ją įžgelbsti paslaptinga žmogysta vedina dviem prirakintais berankiais negyvėliais. Paskutiniame serijos kadre dar spėjame pamatyti kažkokio apleisto kalėjimo kontūrus, apie kuriuos veikėjai dar nė nenutuokia.

Taigi, kokių naujovių pateiks naujasis sezonas? Tikriausiai jau galima spėti, kad veiksmas vyks kalėjime, iš ko galima tikėtis ne tik įtempto veiksmo, bet ir įdomių psichologinių žaidimų. Andrėją išgelbsti moteris, vėliau jos patenka į kažkokią stovyklą - miestą (?), kurioje sutinka gubernatorių - dar vieną naują personažą seriale. Dideliam daugelio serialo gerbėjų ( taip pat ir mano) džiaugsmui, grįžta Darelo brolis Merlas, paslaptingi dingęs pirmajame sezone. 

Žvilgtelkim į trečiojo sezono trailer'į: 

sooooo badass :D

Na, o norint smegenis pravėdint labai rekomenduoju šį video. Tai tikrosios parodijos behind the scenes, tačiau būtent čia atsiskleidžia daugiausia serialo žavesio iš kurio kartais visai ne prošal ir pasijuokt. (Įdomumo dėlei galit ir tikrąją parodiją pasižiūrėti štai čia.)

Na ir pabaigai įmesiu kelis savo piešinius, gimusius užėjus neeiliniam įkvėpimui (:D), kurie būtų, manau, labai į temą prie šio įrašo. 

P.S. Čia galite paskaityti mano ankstesnius įspūdžius apie praėjusius sezonus.