Revolutionary Road / Nerimo dienos (2008) (JAV, Didžioji Britanija)Režisierius: Sam Mendes
Vaidina: Kate Winslet, Leonardo DiCaprio, David Harbour, Kathryn Hahn, Zoe Kazan, Michael Shannon, Dylan Baker ir kt.
Žanras: Drama, Romantinis
Trukmė: 119min
Vertinu: 4/4
Vakar pažiūrėjau dar vieną režisieriaus Sam Mendes, American Beauty autoriaus, filmą su nemirtingaja Titaniko porele Kate Winslet ir Leonardo Dicaprio. Iš tikrųjų vien dėl šių dviejų aktorių tikėjausi gero filmo. Na, o jo tematika išties panaši kaip ir tame pačiame American Beauty - savęs paieškos, užsistovėjęs gyvenimas, žmonės palaidoję savo svajones ir bijantys ar net neplanuojantys jų siekti. Ką rinktis: saugų, aprūpintą gyvenimą ir dirbti darbą, kurio negali pakęsti, o gal nerti į nežinomybę, išskristi į kitą šalį ir bandyti įgyvendinti tai, ką visada norėjai?
Filmo veiksmas vyksta 1955 - aisiais, viename Konektikuto rajone, kur gyvena Eiprilė ir Frenkas. Abu jie mato, kad gyvena ne taip kaip nori, todėl nusprendžia išvykti į Paryžių, kur tikisi išspręsti tiek santykių problemas, tiek pradėti gyventi iš tikrųjų. . Tačiau pasakyti daug paprasčiau, negu padaryti. Iškyla įvairių kliūčių, kurios apsunkina išvykimą bei liepia rinktis. Paryžius tampa ta viltimi, padėsiančia išbrįsti iš gyvenimą apėmusios nykumos.
Jau ne kartą man pakliūva pažiūrėti filmą, kuris pernelyg akivaizdžiai atitinka to meto mano vidinį gyvenimą. Arba tiesiog matau tai, ką noriu matyti. Dabar pati jaučiuosi lyg stovėčiau kryžkelėje ir turiu padaryti sprendimą, kuris lems mano tolesnį gyvenimą. Tačiau aš kaip ir filmo herojai, lyg ir žinau ko noriu, bet ir bijau, spėlioju, svarstau, bet niekaip neprieinu to sprendimo, kuris mane tenkintų ir va ta nežinomybė siaubingai kankina. Nors manęs nekamuoja šeimyninės problemos, nes paprasčiausiai savo šeimos dar neturiu, bet filmas vistiek pasirodė toks artimas, kaip ir American Beauty, atrodo, kad filmas supranta kaip jaučiuosi ir perteikia mano mintis, nors ir ne tokiu pat pavidalu, bet panašiai.
Žinoma, norisi pagirti ir aktorius, kurių vaidyba kėlė pasigėrėjimą. Gal jau nebesakysiu, kad abu juos įsimylėjus esu, užteks tikriausiai jau. Winslet čia tik cigarečių supešė, kad net suskaičiuot sunku būtų, bet į ją berūkančią žiūrėčiau ir žiūrėčiau, ir žiūrėčiau. O DiCaprio gražus ir talentingas - kaip visada. Ypač man patiko scenos, kuriose jie pykstasi, rėkauja ir daiktus daužo. Tikrai stipru tada būdavo. Lengvai įsivėliau į tas jų santykių peripetijas. Gaila, kad viskas taip baigėsi, ta pabaiga kažkaip nemaloniai nuteikė ir nustebino kiek. Filmas nėra labai linksmas, bet truputį priverčia pamąstyti ar pats nenuvairavai savo gyvenimo į akligatvį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą