1. "Neleisk man išeiti" / "Never Let Me Go"

Režisierius: Mark Romanek
Vaidina: Keira Knightley, Carey Mulligun , Sally Hawkins 
Žanras: Drama 
Trukmė: 1h 44min 
IMDb įvertinimas: 7.3/10 

Aprašymas: Filmas pastatytas pagal Kazuo Ishiguro romaną "Neleisk man išeiti". Pasakojama apie 3 vaikų vaikystę ir draugystę, kuri prabėgo Britanijos mokykloje, ten pasaulis buvo "nupieštas" kitoks... Tačiau tikrasis gyvenimas reikalauja daug stiprybės ir ištvermės... 

Ką manau?  Filmo įspūdžiai ne švieži - žiūrėjau šį filmą prieš mėnesį. Tačiau nepaisant to, nusprendžiau blog'ą pradėti gero filmo aprašymu. 
Istorija tikrai neeilinė, galbūt šiek tiek prasilenkianti su logika - tokiu laikmečiu, klonavimas vargu ar buvo tiek išvystytas, bet filmo esmė kitur. Esminis klausimas, kurį nagrinėja filmas, ar žmogus-klonas, kurio paskirtis tapti organų donoru, gali turėti sielą? Jausmus? 

Filme beveik nėra veiksmo, nors filme rodomi ir pagrindinių veikėjų vaikystės momentai ir laikas, kai jie sulaukia pilnametystės. Man truputį kliuvo jų susitaikymas su savo padėtimi, norėjosi, kad jie labai spyriotųsi savo likimui, tačiau, juk jie prie tos minties buvo pratinami nuo mažų dienų tad nenuostabu. Vis dėl to negaliu sakyti, kad jie buvo visiškai pasyvūs, jie bandė vilkinti laiką, tačiau neišdusiu kaip, pažiūrėkit patys. 
Taip pat filmui daug dramatiškumo sukėlė meilės trikampis tarp parindinių herojų.  
Antroje filmo pusėje gerklėje jau stovėjo gumulas, buvo aišku, kad kažkuriuo momentu ašaros prasiverš. Taip ir buvo. Galbūt likus dešimčiai, gal daugiau minučių pradėjau verkti. Iš gailesčio, liūdesio ir šiaip daug jausmų susikaupė. Buvo gaila, kad jie tokie naivūs, nekalti, pilni noro gyventi. 
Filme buvo viena labai stipri scena, per kurią net šiurpuliukai bėgiojo kūnu. 

Jeigu filmas, kurį žiūriu man sukelia stiprių jausmų - laikau jį geru. Tas pats ir su knygomis. 
Šio filmo metu patyriau ir liūdesį ir gailestį ir pyktį, ir daug kitų. 

Nepaisant kelių mažyčių smulkmenėlių nepraslydusių pro akis, vertinu 5/5.