Režisierė: Jessie Nelson
Vaidina: Sean Penn, Dakota Fanning, Michelle Pfeiffer, Dianne Wiest, Richard Schiff, Doug Hutchison ir kt.
Žanras: Drama
Trukmė: 132min
Vertinu: 8/10
Tai antras ir kol kas šviežiausias, kad ir kaip keistai beskambėtų, režisierės Jessie Nelson, filmas, nominuotas Oskarui.
Tai drama, pasakojanti apie Semą, kuris serga autizmu. Nuo to laiko, kai buvo paliktas su kūdikiu ant rankų, Semas su atsidavimu jį augina. Tačiau Liusei paaugus, įvairios tarnybos susirūpina Semo pajėgumu auginti dukterį, juk jo protas kaip septynmečio vaiko. Liusę iš jo atima ir taip prasideda Semo kova, besitengiant ją susigrąžinti. Žinoma, jis vienas ne ką padarytų, todėl jam, iš pradžių nenoromis, padeda viena advokatė.
Ieškojau filmo panašaus į "Mano vardas Kanas".. Bent jau aš tai panašumų tarp šių filmų radau nemažai. Vien jau pavadinimai labai panašūs. Abu jie yra kitokie - t.y. turi šiokią tokią protinę negalią, kas neleidžia jiems suvokti pasaulio taip kaip reiktų. Aišku apie abu filmus, komentatoriai sako, kad pusės jo nematė, nes ašaros tekėjo upeliais. Taip filmai tikrai graudulingi, apie visiems labai opius dalykus, nors bent jau aš susigraudinau tik per šį ir tai vieną kartą.
Iš tikrųjų, ar daug proto reikia, kad sugebėtum išauginti vaiką? Nejaugi nepakanka meilės? Filme daug kas mano, kad nepakanka, todėl atskiria Semą nuo dukters. Tačiau ryšio tarp jų niekas nesugeba nutraukti. Ir būtent šis filme nagrinėjamas klausimas sukelia daugiausiai minčių. Nes atrodo, kad lyg ir dukrai geriau būti su tėčiu, tačiau negi tas gerumas nedingsta, kai tu turi rūpintis juo, o ne jis tavimi?
Sean Penn vaidyba šiam filme buvo daugiau negu stebinanti. Kai įpranti matyti jį kietuose ar bent jau vyriškesniuose amplua, šis, Semo vaidmuo, iš pradžių gali pasirodyti juokingas, o vėliau suvoki, kad šis aktorius turi daug daugiau aktorinio meistriškumo nei manei. Ir gana gaila, kad jis nelaimėjo to Oskaro. Buvo vertas.
Dakota Fanning taip pat stebino. Ir nenuostabu, kad šis filmas ją išgarsino. Tokios nuoširdžios ir tikroviškos vaidybos iš mažo vaiko sunku tikėtis.
Filmas persisunkęs nuoširdumu ir matant Semo vaikišką naivumą, retam nesuspaus širdies. Tai gana šviesus, turintis ne tik graudžių, bet nemažai komiškų vietų (vien jau įvairiaspalvė Semo draugų kompanija.)
Vienu sakiniu: Gražus, jausmingas filmas, kurį pažiūrėti tiesiog būtina.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą