165. Detachment

Detachment / Atsiskyrimas vardan išlikimo (2011) (JAV)
Režisierius: Tony Kaye
Vaidina: Adrien Brody, Marcia Gay Harden, James Caan, Christina Hendricks, Lucy Lu, Blythe Danner ir kt.
Žanras: Drama
Trukmė: 97min
Vertinu: 3.5/4

Taip, jau visai filmų manija apėmė, bet reikia tik džiaugtis, kad dar laiko turiu jiems, nes kaip žinia, tuoj prasidės, bent jau man, nelaukiami mokslai. Ta proga, filmas apie tai.

Tikriausiai nesurastume kito tokio liūdno veido aktoriaus kaip Adrien Brody. Atrodo, kad kiekvieną minutę jis viduje kovoja kažkokią kovą.. Šis filmas kaip tik jam, liūdnas ir slogus. Filmas pristatomas kaip drama apie pavaduojantį mokytoją, kuris keliauja iš vienos mokyklos į kitą, kai tuo metu prireikia mokytojo, o jo nėra. Ir  vienoje mokykloje jis užmezga artimesnį ryšį tiek su mokiniais, tiek su mokytojais. Šis aprašymas parodo tik viršūnėles, kaip sakoma. Šis filmas ne tik apie mokytojo ir mokinių santykius, jis daug ką aprėpia, jis ir apie siaurą visuomenę, apie mūsų kartais iškreiptas vertybes, iškrypusį suvokimą, apie mūsų bukėjimą, tarpusavio nesusikalbėjimą, apie vidinį skausmą, kurį patiria kiekvienas savo chaotiškame gyvenime ir nežino kaip su tuo susitvarkyti. Ir iš tikrųjų, mokykla yra tokia svarbi stotelė mūsų gyvenimo kely, ir kartais ji pridaro daugiau žalos, vietoj to, kad sutvirtintų stuburą, padėtų suvokti ir apsispręsti, nukreiptų, padėtų. Čia vaizduojama mokykla, kurioje sumesti tie probleminiai mokiniai, su kuriais būna daugiausia vargo ir kurie tik ir laukia progos padraskyti mokytojams akis. Tačiau juk ne vien tokiose mokyklose yra tokių problemų. Visi mes patiriam nuobodulį sedėdami pamokose, kai jauti, kad mokytojui ant tavęs nusispjaut, daugeliui mūsų nesinori nieko daryti, nieko neįsivaizduoti ar kurti, nes ir taip visko pilna aplink ir viską gali gauti padėta ant lėkštutės. Tikiu, kad tokį protą, sudominti kažkuo yra ypač sudėtinga. Žodžiu, kuo daugiau kapstau, tuo daugiau visokių minčių išlenda.

Įsimintina kinematografija, kažką panašaus teko matyti filme We Need to Talk About Kevin, ta simbolika, tiesiog kai vaizdas pasako daugiau nei žodžiai. Paskutinė scena, kai jis skaito klasei knygą, itin įsiminė. Garso takelis, kuriame pagrinde girdisi pianino garsai, dar labiau sustiprino tą liūdesį, tą sunkumą bežiūrint filmą. Liūdesio čia tiek daug, taip ir jauti kaip jis slegia tave. Henrio (A. Brody) gyvenimas sunkus ir jis pats apsunkęs nuo to svorio.

Man pačiai buvo įdomesnė ta jo gyvenimo dalis, kuri nevykdavo mokykloje. Tie santykiai su jauna prostitute, kurią jis priglaudė, jo praeitis. Geras filmas, greit susižiūrėjo, tačiau kai kurias scenas žiūrėdama patirdavau atmetimo reakciją. Nors ir gerai sukaltas, bet aš vistiek jaučiu skersvėjį. Bet meilės Adrien Brody dar neišsižadėsiu.