124. Another Earth

Another Earth / Kita Žemė (2011)
Režisierius: Mike Cahill
Vaidina: Brit Marling, Matthew-Lee Erlbach, William Mapother, Meggan Lennon ir kt.
Žanras: Drama, Mistinis, Romantinis
Trukmė: 92min

Vertinu: 4/4 (1 - šlamštas, 2 - vidutiniškas, 3 - geras, 4 - puikus)

Nuostabus filmas. Visiškai mane papirko. Bijojau sulaukti pabaigos. Na, bet viskas, kas gera (kaip ir bloga), anksčiau ar vėliau baigiasi. Baigėsi ir šis filmas. Kai kurie filmai, juos peržiūrėjus palieka tokį apdujimą ant širdies, ant proto, šiaip, sujaukia kažką viduj (negarantuoju, kad ten pas mane viduj yra nors kiek tos tvarkos)..

Staiga žmonės danguje išvysta kai ką pažįstamo - kitą Žemę, kuri atrodo identiška mūsiškei. Užmezgus pokalbį paaiškėja, kad netgi žmonės ten tokie pat. Kažkur, kitoje planetoje, yra tavo kopija, kitas Tu, kitokia (o gal tokia pat) tavęs versija. Jauna mergina vardu Roda vieną naktį bevažiuodama užsižiūri į šią naujai atrastą planetą ir padaro avariją, kurioje žūsta vieno muzikos profesoriaus šeima. Išėjusi iš kalėjimo, negalėdama atsikratyti nepakeliamo kaltės jausmo, ji nueina į jo namus atsiprašyti..

Galiu pasakyti tik tiek, kad filmas mane tikrai stipriai paveikė. Privertė širdį daužytis. Kartais susigraudinti. Šypsotis. Prieš žiūrėdami galit pamanyti, kad čia bus susikoncentruota į tą antrąją Žemę, kad ši istorija bus pagrindinė. Tačiau ji tokia nebuvo, tai buvo lyg koks prislopintas fonas tam, kas vyksta. Juk kita planeta yra didžiulis atradimas, tačiau rodos, kad dėl to visuomenės gyvenimas ne kiek nesutriko. Ir tiesą sakant man tai labai patiko. Aktorių vaidyba buvo tokia natūrali, neperspausta, organiška. O ir jie patys buvo puikūs. William Mapother, po šio filmo, mano akyse visiškai pasikeitė.

Tos paslaptingos planetos atsiradimas šiek tiek priminė Lars von Trier filmą Melancholija. Tačiau ties šiuo faktu panašumai ir baigiasi. Čia mažiau tragedijos, mažiau (o gal tiesiog kitokio) liūdesio.

Dar noriu pažerti pagyrų nuostabiam garso takeliui! Štai, ir dabar, rašydama šį įrašą aš jo klausausi. Filmui jis pridėjo daug stiprybės.

Seniai taip besijaučiau.

Rekomenduoju, jei pasiilgot kažko tikro, plaukiančio, filosofiško, tyro, ne tik, kad plataus, bet ir gilaus kino.

Myliu.

Traileris