2012 m. birželio 29 d., penktadienis

120. I Love You Phillip Morris

I Love You Phillip Morris / Myliu tave, Filipai Morisai (2009)
Režisieriai: Glenn Ficarra, John Requa
Vaidina: Jim CarreyEwan McGregor, Leslie Mann, Rodrigo Santoro, Antoni Corone, Brennan Brown ir kt.
Žanras: Komedija, Romantinis, Drama
Trukmė: 102min

Vertinu: 3/4 (1 - šlamštas, 2 - vidutiniškas, 3 - geras, 4 - puikus)

Labai savotiškas bei prieštaringas filmo Crazy, Stupid, Love kūrėjų darbas, kuris tikrai nepretenduoja tapti daugelio mėgstamiausiu. Manau, daugeliui jis gali sukelti nepasitenkinimą arba bent jau pasijusti nepatogiai. Iš pradžių ir aš taip jaučiausi, tačiau vėliau ši istorija nebeatrodė tokia.. hm.. neįprasta. (?)

Styvas Raselas nuo mažens žino besąs gėjus, bet tai slepia. Tačiau po nelaimingo atsitikimo jis nusprendžia, kad nustos slapstytis ir pagaliau ims gyventi taip kaip nori, todėl visiems prisipažįsta apie savo netradicinę orientaciją. Kadangi būti gėjumi, kaip jis pats teigia, yra gana brangu, pinigų jis ėmė prasimanyti nešvariais būdais, kol vieną dieną viskas išaiškėja ir jis patenka į kalėjimą, kuriame sutiks savo didžiąją gyvenimo meilę.

Jeigu maniau, kad gėjai manęs netrikdo, tai žiūrėdama šį filmą supratau, kad šiek tiek klydau. Jame buvo kelios gana atviros scenos, kurias žiūrėti man nelabai norėjosi. Kita vertus jos tikrai drąsios, na ir tokios metančios tiesą į akis. Žaviuosi ir pagrindiniais aktoriais (o ir apskritai, juos labai mėgstu), tai Jim Carrey ir Ewan McGregor, kurie išdrįso įkūnyti tokius vaidmenis ir ne bet kaip, o labai įtikinamai. Aš netgi patikėjau jų meile, kuri atrodė nepaprastai graži.

Rekomenduočiau šį filmą žmonėms, kurie turi gerą humoro jausmą ir šiaip yra sveiko proto bei tolerantiški, kadangi kitiems šis filmas gali padovanoti nekokių emocijų. Beje, nepaisant tos gėjiškos linijos, Jim Carrey čia puikiai pasirodė dar pridėkim įdomų ir komišką (net labai) siužetą ir galiu padaryt išvadą, kad laiko veltui neišvaiščiau.







2012 m. birželio 27 d., trečiadienis

119. The Thing

The Thing / Padaras (2011)
Režisierius: Matthijs van Heijningen Jr.
Vaidina: Joel Edgerton, Mary Elizabeth Winstead, Ulrich Thomson, Eric Christian Olsen, Paul Braunstein ir kt.
Žanras: Siaubo, Mistinis, Sci-Fi
Trukmė: 103min

Vertinu: 3/4 (1 - šlamštas, 2 - vidutiniškas, 3 - geras, 4 - puikus)

Vėl panašus filmas, kaip prieš tai aprašytas, tik kad šis man labiau patiko. Dar vienas senesnio filmo perdirbinys (šio pirmtakas buvo pastatytas 1982 metais.)

Filmas yra apie Antarktidos tyrinėtojų grupę, kurie atranda keistą atradimą - dar niekur nematytą ateivį.

Efektai čia tikrai puikūs! Nelabai man tokie filmai patinka, tačiau čia tas padaras buvo padarytas tikrai profesionaliai. Daugumą laiko manęs niekas nenervino, nei aktoriai, nei siužetas. Žinoma, jis kiek šabloniškas,  kažin ar ką čia įmantraus prigalvosi, tačiau nors ir nuspėjama, buvo visai įdomu. Ar bent jau nenuobodu.

Kaip jau sakiau, aktoriai tikrai vaidino neblogai. Pagrindinė aktorė visai miela ir net ne vištiška. Joel Edgerton jau matytas filme Warrior, kuris tikrai puikus. Šiaip, neturiu daug ką apie šį filmą pasakoti, nes didelių priekaištų, kaip bebūrų keista, neturiu, o girti pernelyg irgi negaliu. Tikrai filmas neblogas, nenuvylė, turint omeny mano kritiškumą tokiems filmams. Beje, siaubo filmu jo nepavadinčiau, nebent geru trileriu.

Prikišt nebent galėčiau tai, kad nepavyko visiškai suprast kokios gi to padaro galios. Kaip jis keliauja iš vieno žmogaus į kitą. Čia truputį buvo miglota, na bet šiuos trukūmus bent jau man atpirko geras veiksmas ir efektų gausa. (Net pati savim stebiuosi.)

P.S. Turiu kažkokią silpnybę filmams, kurie vyksta šaltose vietose, ledynuose. Dar dėl to pakėliau balą. :)






2012 m. birželio 26 d., antradienis

118. The Crazies

The Crazies / Bepročiai (2010)
Režisierius: Breck Eisner
Vaidina: Radha Mitchell, Joe Anderson, Timothy Olyphant, Danielle Panabaker, Christie Lynn Smith ir kt.
Žanras: Siaubo, Trileris
Trukmė: 101min

Vertinu: 2/4 (1 - šlamštas, 2 - vidutiniškas, 3 - geras, 4 - puikus)

Įsinorėjau šiandien kokio gero trilerio, kuris priverstų krūptelt, žiūrėt išsižiojus ir žudyt nervines ląsteles iš įtampos. Šį jau seniai nusižiūrėjom ir šiandien peržiūrėjom.

Atokiame Ajovos miestelyje žmonės apsikrečia keistu virusu dėl kurio tampa panašūs į vaikštančius zombius: jie praranda sveiką protą, pasidaro apatiški, bet kartu ir be galo žiaurūs. Taigi, miestelyje prasideda visokia velniava. Beje, šis trileris yra 1973 metų filmo perdirbinys.

Nieko čia ypatinga nebus. Kaip visada, tokio tipo filmas turi turėti savo didvyrį, čia jis - miestelio šerifas. Dar pridėkim vištą žmoną ir dar porą veidelių, nes gi kažkas turės numirt. Na va, jau turime grupelę, kuri kovos dėl savo gyvybės. Keli banalūs vingiai, dar keli lindimai ten kur nereikia, pasilakstymai išsiskyrus ir taip toliau. Žodžiu, filmas per daug nenustebino. Baimės neįvarys, o jeigu ir išsigąsit, tai nuo ausis plėšiančio garso takelio arba staiga iš už nugaros išnyrančio šlykštaus snukio. AAAA!

Bet vis dėlto, jis nebuvo toks ir blogas. Bent jau man viskas labai priminė mano mylimą serialą The Walking Dead dėl ko ir gera ir graudu. Kai kurios scenos buvo tikrai geros ir ne tokios jau nuvalkiotos. Situacijos kartais būdavo ir visai realios, nebuvo kažkokio nesąmoningų fantastinių dalykų. Pabaiga taip pat man patiko (efektų prasme), nors ir buvo numanoma. Aktoriai man nelabai, na nebent Joe Anderson, o kiti tokie meeh..

Taigi, filmas toks vidutiniškas, nors ir eina į gerąją pusę. Todėl stiprus dvejetas!

P.S. Youtube užmačiau komentarą, kuris puikiai atitinka mano mintis bežiūrint kokį nors siaubo filmą.


 (tik, ačiū dievui, šiam filme niekas per savo bukumą nemirė, bet čia tiesiog šiaip įdėjau, taikli mintis.)







117. We Need to Talk About Kevin

We Need to Talk About Kevin / Mums reikia pasikalbėti apie Keviną (2011)
Režisierė: Lynne Ramsay
Vaidina: Tilda Swinton, John C. Reilly, Ezra Miller, Jasper Newell, Rock Duer, Ashley Gerasimovich, Alex Manette ir kt.
Žanras: Drama, Trileris
Trukmė: 112min

Vertinu: 3.5/4 (1 - šlamštas, 2 - vidutiniškas, 3 - geras, 4 - puikus)

Ilgai mąsčiau, žiūrėt man šį filmą ar ne? Įsijungiu, išjungiu, įsijungiu, išjungiu. Galų gale vieną kart palikau įjungtą ir pažiūrėjau. Filmas tikrai ne iš lengvųjų, gana sudėtingas, bet labai įtaigus!

Tildos Swinton kuriamas personažas - Eva, pastoja ir susilaukia vaiko. Jis neteikia tiek džiaugsmo, kiek turėtų. Eva tiesiog negali su juo susikalbėti, Kevinas tiesiog nereaguoja į jokias jos pastangas ir atrodo, kad iš prigimties yra pritvinkęs pykčio jai.

Filmo tema yra tikrai daugeliui aktuali. Galbūt neperlabiausiai man pačiai, kadangi vaikų dar tikrai neplanuoju, be to man jie nelabai ir patinka. Tačiau dažnai susimąstau apie tai, apie motinystę, apie kitas mano matomas moteris, apie auklėjimą, apie tai kaip patys mano tėvai mane augino ir auklėjo. Šis filmas kerta per kone didžiausią daugelio tėvų baimę - nerasti bendros kalbos su savo vaiku, bent jau aš pati to tikrai bijočiau. Visą laik bežiūrint man galvoje kirbėjo klausimas, kodėl Kevinas taip elgiasi? Kodėl jis toks? Ir pati Eva užduos jam šį klausimą. Taip, ji jo pernelyg nenorėjo, tačiau stengėsi būti gera.

Filmas įdomiai susuktas, kadangi įvykiai neina nuosekliai vienas po kito. Ateitis, praeitis, dabartis, svajonės ir prisiminimai. Gal iš pradžių ir gali būti sunku įsivažiuoti, kaip bebūtų keista, aš iškart įsitraukiau. Tilda Swinton puikiai vaidina, apskritai, visi aktoriai čia puikūs, o vaikinas vaidinantis Keviną jau paauglį tai išvis!

We Need to Talk About Kevin yra rimtas, labai įtraukiantis, įtemptas trileris. Sukurta tokia grėsminga atmosfera, atrodo, kad po visu tuo monotoniškumu tikrai slepiasi kažkas baisaus. Patiko pabaiga. Tikrai geras filmas, tik nežinau ar norėčiau jį pažiūrėti dar kart.





2012 m. birželio 25 d., pirmadienis

116. Beginners

Beginners / Pradedantieji (2010)
Režisierius: Mike Mills
Vaidina: Ewan McGregorMélanie LaurentChristopher Plummer, Goran Visnjic, Kai Lennox, Mary Page Keller, Keegan Boos ir kt.
Žanras: Drama, Romantinis
Trukmė: 104min

Vertinu: 4/4 (1 - šlamštas, 2 - vidutiniškas, 3 - geras, 4 - puikus)

Yra filmų, kurie yra bala žino apie ką ir tau nedaeina nė trailerį pažiūrėjus, nei aprašymą perskaičius, nei visus internete rastus komentarus išskaičius ir tu nesupranti ar nori jį pamatyti, ar tau to reikia, ar filmas nenuvils ir blablabla. Kai perskaičiau apie filmą Beginners viename tinklaraštyje apie viską, supratau, kad turiu būtinai jį pamatyti, nes tai filmas, kuris turi man patikti. Taigi, tokia mano aiškiaregystė pasirodė ne iš piršto laužta, kaip jau galima suprasti iš filmo įvertinimo. Man jis tikrai patiko!

Mėgstamus aktorius, su kuriais stengiuosi pažiūrėt kuo daugiau filmų, turiu vos kelis. Ir Ewan McGregor yra vienas iš jų. Man jis toks mielas ir fainas aktorius, tai dar viena priežastis, kodėl įsijungiau šį filmą.
Šiuo metu mano dienos tokios užimtos, greit lekia, prikimštos darbų. O šis filmas buvo lyg ramus užutekis, lyg koks vakuumas į kurį netyčia papuoliau, tokia ramybės oazė.

Filmas paremtas paties režisieriaus išgyvenimais. Ir štai, kokią istoriją jis pasakoja: būdamas jau gana senas, tėvas prisipažįsta savo sūnui besąs gėjus. Dabar turėtų sekti sakinys, kad jų gyvenimai negrįžtamai pasikeičia. Bet ne, taip nebuvo. Sūnus toliau mylėjo tėvą ir juo rūpinosi ir gyvenimas tekėjo įprasta vaga, tiesa, Oliverio tėvas, nors ir sunkiai sirgdamas, pagaliau savo gyvenimo saulėlydyje pradėjo iš tikrųjų gyventi, ieškotis antros pusės, atsiduoti įvairių gėjų organizacijų veiklai ir pan. Tačiau po tėvo mirties likęs vienišas ir pasimetęs, Oliveris sutiks ir savąją meilę..

Filmas man įstrigo tuo, kad jis  įkvepiantis, nors ir apie liūdesį, tačiau jis šviesus ir žmogiškas. Atrodo, kad net ne žodžiai čia svarbiausi. Pagautas žvilgsnis, atliktas judesys ar rankos mostas. Atrodo, kad personažų santykiai trapūs kaip stiklas, ir net bent tokiems sukurti jiems prireikė daug drąsos. Iš tikrųjų labai artimas realiam gyvenimui. Neretai bežiūrėdama jausdavau tokią šilumą ant širdies arba norėdavau pravirkti, tiesiog žiūrėti jš buvo gera.

Žinoma, nebūtų tokio nuostabaus filmo, be nuostabių jame vaidinusių žmonių. Ewan McGregor, kaip jau sakiau, yra puikus ir aš jį myliu. Melanie Laurent jau pažįstama iš Inglourious basterds, labai graži ir miela aktorė, Christopher Plummer taip pat paliko įspūdį, o šunelis Artūras iš vis meilumo įsikūnijimas!

Beginners - tai filmas apie žmones, apie liūdesį, atsidavimą, meilę, vienatvę arba tiesiog apie gyvenimą. Rekomenduoju!













2012 m. birželio 22 d., penktadienis

115. Awake

Awake / Narkozė (2007)
Režisierius: Joby Harold
Vaidina: Jessica Alba, Hayden ChristensenTerrence Howard, Lena Olin, Christopher McDonald, Sam Robards, Arliss Howard ir kt.
Žanras: Drama, Kriminalinis, Mistinis
Trukmė: 84min

Vertinu: 3/4 (1 - šlamštas, 2 - vidutiniškas, 3 - geras, 4 - puikus)

Seniai norėjau pamatyt šį filmą, šiandien jis kažkaip vėl netikėtai pakliuvo į akis. Taigi, filmas domino vien jau tuo, kad pagrindinis herojus visiškai neatsijungė narkozės metu. Bet ant to per daug neužsikabliuokit, kaip aš padariau, nes tai kaip ir nebelieka pagrindine filmo tema, viskas verčiasi ir išsiverčia keletą sykių pačiais netikėčiausiais kampais.

Trukmė filmo netraukia nė pusantros valandos (dar atimkim 5min titrų), todėl nenuostabu, kad viskas klostosi labai greitai, per daug neužsistovint. Iš tikrųjų man buvo per greitai, be to dar norėjosi, kad pabaigoje būtų daugiau parodę, kas buvo po to. Per tą greitį man liko klausimų ir palaidų galų, o kai taip būna tai nieko gero ir filmo įspūdis tada krenta.

Gaila, kad ta narkozės tema liko tokia kaip ir neišsisprendus. Tai jis tą skausmą jautė, tai ne.. Man įdomu buvo. Bet kai jis, tipo viską jausdamas pradėjo su savim kalbėti, drąsinti, na tai juokas paėmė, tikrai kvailai atrodė.

Kriminalinis istorijos posūkis buvo tikrai netikėtas ir tikrai už tai giriu filmo kūrėjus. Jau tada imi suprasti, kad nieko nebesupranti ir nebežinai ko čia ir besitikėti. Jessica Alba jau bais graži, nu ir šiam filme ji labai graži, bet va, kokia gyvatė.

Nežinau, kaip apibendrinti. Koks šis filmas? Perkrautas? Neišbaigtas? Per painus? Jis klastūniškas, kaip ir žmonės apie kuriuos jis pasakoja. Apie žmones dėl pinigų galinčius bet ką padaryti ir paminti bet kokias vertybes. Vertinsiu kaip gerą, nes iš šio filmo nesitikėjau nieko panašaus, jis tikrai nustebino. Be to, galim ir atleist kelias klaidas Joby Harold'ui, juk vis dėl to Narkozė buvo jam pirmasis filmas sėdint režisieriaus kėdėje.


2012 m. birželio 21 d., ketvirtadienis

114. 50/50

50/50 (2011)
Režisierius: Jonathan Levine
Vaidina: Joseph Gordon-Levitt, Seth Rogen, Anna Kendrick, Bryce Dallas Howard, Anjelica Huston, Serge Houde ir kt.
Žanras: Drama, Komedija, Biografinis
Trukmė: 100min

Vertinu: 4/4 (1 - šlamštas, 2 - vidutiniškas, 3 - geras, 4 - puikus)

Sudėtinga kurti filmus tokiom skaudžiom temom, kai gali bet kada nuslysti nuo kelio į banalybės griovį. Sudėtinga tokius filmus ir aprašinėt , nes gali pasirodyt nejautri, beširdė ir panašiai.

Filmas yra tikrai gerai vertinamas (šiuo metu IMDb puslapyje jo įvertinimas siekia 7.9 balo iš 93.914 balsų.) Taip pat ir internete neradau blogų įvertinimų. Ir kaip nesusiviliosi?

Tik peržiūrėjusi sužinojau, kad filmas paremtas tikra istorija. Nors čia tikrai kvailai pasakiau, kaip filmas apie vėžį gali būti neparemtas tikra istorija? Na, bet nesvarbu. Filmas yra apie 27 metų vaikiną Adamą, kuris sužino, kad turi retą stuburo vėžį. Taigi, jame ir pasakojama, kaip Adamas su tuo susigyvena, kaip su tuo susitaiko (arba ne) jo artimieji ir apskritai, kaip pasikeičia jo gyvenimas.

Nė nežinau, kaip reikėtų vaidinti žmogų serganti vėžiu, kaip jis turi elgtis ir pan. Bet man atrodo, kad Joseph Gordon-Levitt puikiai suvaidino savo rolę. Nes neprivertė manęs jaustis nepatogiai, kas būna, kai aktorius vaidina kažkaip netaip, kokį nors panašų personažą ir tu jauties blogai, kad tau nepatinka nes tada tu esi beširdisbejausmispadaras.

Kadangi nebeturiu daug laiko, per daug negaliu išsiplėst. Todėl tik pasakysiu, kad filmas vertas savo įvertinimo, toks truputi tragikomiškas, įtraukinatis, įdomus, nėra per daug juodas, neslegia, po jo nesijauti blogai. Beje, man patiko, kad filmas nėra per daug išplėstas, ilgas, tik 100 minučių, jų puikiai užteko ir netrūko nieko. Duosiu silpną ketvertuką, nes jis tikrai, kaip tokia tema, tai puikus.


2012 m. birželio 20 d., trečiadienis

113. Nordwand

Nordwand / North Face / Šiaurinė siena (2008)
Režisierius: Philipp Stölzl
Vaidina: Johanna WokalekBenno Fürmann, Florian Lukas, Georg Friedrich, Simon Schwarz, Ulrich Tukur ir kt. 
Žanras: Drama, Nuotykių, Istorinis
Trukmė: 126min

Vertinu: 3/4 (1 - šlamštas, 2 - vidutiniškas, 3 - geras, 4 - puikus)


Sunku rasti gerą filmą apie kopimą į kalnus, alpinizmą, sniegynus, tiesiog apie žmogaus akistatą su gamta. Manau, kad šįsyk man pavyko rasti visai neblogą variantą. (Ačiū už tai šiam blog'ui, kadangi perskaičiusi įrašą būtent jame, susidomėjau šiuo filmu.)

Vokiečių režisieriaus filmas, paremtas tikra istorija. 1936m. nacių propaganda ragina vokiečių alpinistus įveikti viena pavojingiausių Alpių viršukalnių - Eigerį. Prasideda varžybos, kuriose dalyvauja kelios alpinistų poros.  

Iš kitų, panašaus tipo filmų, šis išsiskiria tuo, kad čia veiksmas vyksta daug lėčiau. Na, pavyzdžiui, aš žiūrėjau filmą dėl tų kalnų, norėjau pamatyt, kaip jie kops, todėl ta, trečdalį filmo trunkanti istorijos pamokėlė, mane truputį išvargino. Na, bet jeigu žiūrėtum filmą nenusistatęs pamatyti kažką, tai net ta ilga įžanga labai nenuliūdins, visgi bežiūrėdama neužmigau, reiškia buvo kažkiek įdomu.
Taip pat veiksmas vyksta keturiasdešimtaisiais, be modernios alpinizmo įrangos. Dar ir dėl to buvo įdomu, nes aš nesu mačiusi kito tokio filmo, kuriame alpinistai būtų neapsikrovę šiuolaikiškais prietaisais ir ryškiaspalvėm striukėm.
Pamatysit daug gražių vaizdų, štai dar vienas pliusas dėl ko filmą žiūrėti labai verta.

Filmas nėra tiek išpūstas, kaip pavyzdžiui The Grey arba kiti panašaus tipo filmai. Jis, atrodo, tiesiog plaukia sava vaga, nėra didžiulių dramų (nors kažkokį meilės trikampį ten bandyta padaryti..) Bet kai jau kerta, tai kerta! Jeigu sakiau, kad filmo pradžia buvo nuobodoka, tai antroji jo pusė viską atpirko su kaupu! Vaizdai buvo tikrai žiauroki, oda pašiurps arba bent jau užsidengt akis poroj vietų tikrai reiks. Nors vasara, rodos jaučiau tą šaltį ir kaip man ima stingti galūnės. Buvo kraupu ir gaila žiūrėt į tuos alpinistus besigaluojančius tuose kalnuose.

Kadangi viršūnei pasiekti buvo organizuotos varžybos, kalno papėdėje laukė būrelis žmonių, reporterių ir šiaip visokių puošeivų, kurie norėjo pamatyti kaip bus pasiekta Eigerio viršūnė. Didelis kontrastas tarpo tų alpinistų ir visų ponulių sėdinčių šiltame viešbutyje, gurkšnojančių arbatėlę ir reiškiančių savo visažinišką nuomonę. Viršūnėlėms labai svarbus prestižas, svarbu pasirodyti, svarbu parengit gerą reportažą, svarbu uždirbti pinigų iš šio įvykio. O kiek pastangų reiks tiems alpinistams, argi taip jau ir svarbu? Jie privalo tai padaryti, juk taps nacionaliniais Vokietijos didvyriais!

Duoda šiam filmui stiprų trejetą, jis neabejotinai to vertas, nes yra tikrai geras!

P.S. Johanna Wokalek daugeliui turėtų būti pažįstama iš filmo Die Papstin (Popiežė Joana). Mane asmeniškai ji šiame filme labai nervino savo vienoda mina ir šiaip, nesupratau jos paskirties čia. Suteikti filmui asmeniškumo?

P.P.S. Būtų šaunu jeigu kasnors parkeomenduotų panašių filmų, arba tiesiog tokių kur veiksmas vyktų gamtoje, apie išlikimą. Labai džiaugčiaus. :>


2012 m. birželio 19 d., antradienis

112. Snatch.

Snatch. / Vagišiai (2000)
Režisierius: Guy Ritchie
Vaidina: Brad Pitt, Jason Statham, Benicio Del Toro, Dennis Farina, Vinnie Jones, Ewen Bremner, Jason Flemyng ir kt.
Žanras: Kriminalinis, Trileris, Komedija
Trukmė: 104min


Vertinu: 4/4 (1 - šlamštas, 2 - vidutiniškas, 3 - geras, 4 - puikus)

IMDb'e rašo, kad šio filmo žanrai - kriminalinis ir trileris. Bet bent jau aš tai jį neabejotinai priskirčiau dar ir komedijos žanrui. Juokiausi vos ne iki ašarų ne vienoje ir ne dviejose vietose!


Labai kietas nusikaltėlis Frenkis pravarde "keturi pirštai" kartu su savo kolegomis nusprendžia labai originaliu ir drastišku būdu pavogti iš žydų rabino deimantų kolekciją, kurioje yra žiauriai prabangus 84 karatų brangakmenis. Jaunuolis grįžta į Londoną, net nežinodamas, kad jo bendrininkas papasakojo rusų mafijos bosui Borisui pravarde "Ašmenys" apie neįprastą krovinį diplomate, pritvirtintame prie dešinės rankos….

Filmas išsiskiria tiek vaizdo efektais, tiek muzika. Kartais trumpais, greit parodomais kadrais priminė Requiem for a dream, o lėtais, lyg tokias 3D, kai vaizdas sustoja ir gali pamatyti jį iš visų pusių - Matricą. Muzika, tokia pakelianti ūpą, ir žinoma, puikiai deranti. Beje, pats filmo stilius man kiek priminė Quentin Tarantino filmus. Gangsteriška aplinka, pašaipus bei kandus humoras, įdomus, bet ne per daug nesudėtingas scenarijus. Siužete įdomiausia tai, kad įvykiai vystosi dėl paprasčiausio nesusipratimo, kas paverčia tas situacijas dar absurdiškesnes ir juokingesnes.

Aktoriai puikūs, charizmatiški, įdomūs, šmaikštūs. Beje, Jason Statham čia vaidina! Pirmas filmas, kuriame jis lyg ir ... man... patiko..(?) Brad Pitt, apskritai, su kiekvienu filmu nenustoja manęs stebinti. O čia dar tas jo akcentas! (Filme Inglourious basterds taip pat galima įsitikint Pitt'o balso sugebėjimais. :D )

Tokį filmą galėčiau žiūrėt net kelis kartus, vistiek būtų įdomus. Ir rekomenduoju tiems, kurie nori pamatyti brandesnę komediją, o ne tus nusibodusius štampuotus holivudinius blynus. Juk jis britiškas! Linksmas filmas. :> Ieškosiu daugiau.


2012 m. birželio 17 d., sekmadienis

111. The Help

The Help / Tarnaitė (2011)
Režisierius: Tate Taylor
Vaidina: Emma Stone, Viola Davis, Bryce Dallas Howard, Octavia Spencer, Jessica Chestain, Ahna O'Reilly, Allison Janney, Anna Camp ir kt.
Žanras: Drama
Trukmė: 146min

Vertinu: 4/4

Tai va, pagaliau pamačiau šį filmą, tokį išgirtą ir daug kam patikusį. Ir ką, man tikrai patiko. Kadangi pati stengiuos būt super tolerantiška ir čia be jokio sarkazmo ar kokios tai ironijos, filmo tema tuo ir palietė, tuo ir vertė piktintis ir šiaip, imt į širdį.

Šis filmas sukurtas remiantis Kathryn Stockett knyga.

Taigi, Skiter, grįžusi į savo gimtąjį miestelį, pamato, kaip jame elgiamasi su juodaodžiais tarnais. Jie užgauliojami, žeminami ir panašiai, tiesiog laikomi prastesniais žmonėmis negu baltieji. Todėl, nepatenkinta tokia neteisybe ji nusprendžia parašyti knygą, kurioje jos kalbinamos tarnaitės išklotų tai, kas guli joms ant širdies. 

Vizualiai filmas tikrai gražus žiūrėt, šešiasdešimtieji, gražūs drabužiai, muzika ir taip toliau. Šiaip apie techninius dalykus niekada nemėgstu kalbėt, nes paprasčiausiai kažko ypatingo nė nepastebiu, nebent jau labai bado akis. Tad čia man buvo viskas gražu.

Kadangi filmas be blogiuko - ne filmas, čia taip pat toks yra. Sijonuotas ir su chemine šukuosena, vardu Hilly. Stereotipinis personažas, kuris tik kenkia, kenkia, kenkia, tik rezga intrigas, tik rezga. Nors ji ir atrodė nenatūrali, bet žiūrėt vistiek buvo juokinga į ją. Ir visos kitos jos klubelio moterėles ne tokios aršios jos kopijos, kurių svarbiausias tikslas ištekėti ir susilaukt vaikų. Man šiek tiek priminė 'Stepfordo moteris. Taigi, Skiter patiria dar ir spaudimą atsisakyti karjeros tikslų ir atsidėti šeimai, susirasti pagaliau vaikiną. O tas spaudimas sklinda ne tik iš aplinkos, bet ir iš jos pačios motinos.
Kiti personažai kažkuo nenustebino irgi buvo šiek tiek įsprausti į tradicinius rėmus, bet bent jau nebuvo nuobodūs ar nykūs.


Istorija įtraukianti. Skiter ir dar kelios juodaodės tarnaitės rašo knygą, kuri gali pridaryti joms nemažų nemalonumų. Atrodo, kodėl ji turėtų taip rizikuoti, dėl kitokios rasės žmonių. Bet čia neapsieisim ir be asmeninių Skiter dramų. Fone dar vyksta visokie istoriniai įvykiai, judėjimai, kas dar labiau aštrina situaciją. Taigi, darosi įdomu, kaip čia viskas išsirutulios. O rutuliojasi viskas gana ramiai, be didelių sprogimų, tiesiog taip gyvenimiškai, kaip ir turėtų būti realiai. Istorijos, kurias papasakoja tarnaitės kartais tikrai drasko širdį, atrodo, kaip žmonės gali būti tokie niekšiški ir tamsūs. Tačiau, kaip gyvenime nebūna vien juodų dienų, taip ir pasaulyje nėbūna vien blogų žmonių. Kai kuriose istorijose išnyra net ir tie darbdaviai, kurie su savo tarnais elgdavosi žmoniškai. Man patiko, kad buvo papasakota įvairių atsitikimų, todėl nebuvo to skirstymo, kad visi be išimties baltieji yra blogi, o juodaodžiai nuskriausti ir užguiti.

Atrodo prirašiau čia visko, bet nieko konkretaus. Tiesiog filmas man tikrai patiko, buvo įdomus, tos dvi su pse valandos neprailgo, kartais juokiausi, o kartais truputį susigraudindavau.


2012 m. birželio 15 d., penktadienis

110. Helen

Helen / Helena (2009)
Režisierė: Sandra Nettelbeck
Vaidina: Ashley Judd, Goran Visnjic, Lauren Lee Smith, Alexia Fast, Alberta Watson, Leah Cairns ir kt.
Žanras: Drama
Trukmė: 120min

Vertinu: 2/4

Susidomėjau šiuo filmu perskaičiusi kažkur, kad jis neva labai depresuotas, peržiūrėję nerekomenduotų kitiems, nes užgrūsins tikrai. Na, taip, filmas depresovas, nes gi apie depresiją. Neseniai perskaičiau S. Plath knygą Stiklo gaubtas, kuri taipogi buvo apie šią ligą. Filmai ir knygos tokia tema nėra mano mėgstamos ir ieškomos, visgi depresija tikrai suknistai liūdna liga.

Kalbant apie filmą tai peržiūrėjau jį be didelio liūdesio ar ašarų. Iš tikrųjų buvo net ir kiek nuobodu. Nors pereinama per visas depresijos pakopas: nuo rūškanų minų ir ašarų iki daiktų mėtymo ir bandymų nusižudyti. Vistiek man kažko tai netiko. Gal čia tai, kad pagrindinė aktorė Ashley Judd yra mano labai nemėgstama, bet stengiaus dėl šio įspūdžio prieš filmą nenusistatyti..

Siužetas man nepatiko tuo, kad buvo nuspėjamas ir, pasikartosiu, nuobodokas. Tobula šeima, tobuli namai, tobuli santykiai ir štai mama, kuri visada minutės tikslumu nuveža vaiką į mokyklą ir šiaip yra tobula, suserga.  Na, galbūt čia tuo norėta parodyt, kad net neva laimingiausi žmonės gali susirgti, bet mane jinai kažkodėl erzino. Ir net neparodė kažkokios priežasties, įvykio, kodėl taip atsitiko. Ir dar tas anas susirgimas prieš dvylika metų kažkaip taip miglotai ir paliktas nuošaly.

Nežinau ką norėta pasakyti šiuo filmu. Tai, kad gali pagyti tik išsičirškinęs smegenis? Ai..


2012 m. birželio 12 d., antradienis

109. The Vow

The Vow / Meilės priesaika (2012)
Režisierius: Michael Sucsy
Vaidina: Channing TatumRachel McAdams, Sam Neill, Jessica Lange, Wendy Crewson ir kt.
Žanras: Romantinis, Drama
Trukmė: 104min

Vertinu: 2/4

Rinkausi tik dėl to, kad tema pasirodė visai įdomi (pora pakliūva į avariją, po kurios mergina praranda atmintį ir nebeatsimena savo vyro). Nors tiksliau rinkausi net ne aš. Vat tokius filmus ir žiūrim su sese, arba romantinius, arba komedijas. Visas pasirinkimas.

Taigi, aš sau patogiai drybsojau  ant lovos, ai sese įjungė šį filmą. Blogai žiūrėt atsigulus tokius filmus, vos neužmigau.

Jau darosi banalu tą žodį kartot, bet būtinai turiu pasakyt. Buvo banalu. Nu filmai apie meilę man ne prie širdies, įsitikinau dar kart. Šiaip jau tokius filmus tik su gražiais aktoriais ir daug seilių, atpažįstu iš tolo, bet vis kirba klausimas, o gal? O gal šis bus geresnis. Viskas. Nustosiu gaišt laiką su visokiom nesąmonėm.

Ai, nu bet apie filmą reiktų kažką brūkštelt. Hm. Na, man patiko vaizdai. Tobuli namai, tobuli drabužiai, tobulos šukuosenos, baltibalti dantys, na ir jau tikriausiai pagavot mintį. Jei jau apie tą dramą. Tai, tiesiog neturiu ką pasakyt. Manęs nei užkabino, nei neužkabino. Tiesiog žiūrėjau ir tiek, kaip atsitiko, taip, man tiesiog nesvarbu buvo. Nes nejaučiau tos meilės tarp jų. Ir šiaip, kartais buvo tikrai juokinga žiūrėt, ypač į Tatum'ą.




2012 m. birželio 11 d., pirmadienis

108. Yes Man

Yes Man / Jis sako "Taip"! (2008)
Režisierius: Peyton Reed
Vaidina: Jim Carrey, Zooey Deschanel, Bradley Cooper, John Michael Higgins, Rhys Darby, Danny Masterson ir kt.
Žanras: Komedija, Romantinis
Trukmė: 104min

Vertinu: 3/4

Tęsiu beverčių filmų seriją. :D Kažkaip nesinori žiūrėt kažko labai rimto, juk vasara. Taigi, taigi. Nepradėsiu vėl litanijos kaip myliu Jim Carrey, koks jis nuostabus komikas ir tratata. Viskas jau seniai išsakyta. Tai va.

Karlas buvo viską aplink neigiančiu žmogumi, kuris lemtingą dieną pateko į seminarą apie teigiamus dalykus gyvenime, kuriuos ir pats lengvai gali susikurti, būdamas pozityvus ir dažniau sakydamas "taip". Karlas griebėsi kraštutinumo – vienerius metus į visus klausimus, prašymus, norus, bet kuriam sutiktajam nusprendė sakyti tik "taip".

O šis filmas visai smagus, visai nuotaikingas. Šiek tiek meilės, šiek tiek pasivaipymų, šiek tiek veiksmo, šiek tiek humoro, daug gražių aktorių ir štai - turime tradicišką amerikietišką romantinę komediją. Aš galiu pasakyt tik tiek, kad man visai patiko, linksmų vietų buvo ne taip ir mažai, kad imčiau skųstis.




107. Grave Encounters

Grave Encounters / Kapų ieškotojai (2011)
Režisierius: The Vicious Brothers
Vaidina: Sean Rogerson, Juan Riedinger, Ashleigh Gryzko, Mackenzie Grey, Merwin Mondesir ir kt.
Žanras: Siaubo
Trukmė: 92min

Vertinu: 3/4 

Siaubo filmai tikrai nėra mano mėgstamiausias žanras. Taip, kad šis filmas buvo kaip ir šioks toks paįvairinimas. Prisipažinsiu, esu baigšti, dėl to siaubiakų ir nežiūriu dažnai.

Laidos apie vaiduoklių medžioklę kūrėjai filmuoja šeštąją savo realybės šou seriją. Šįkart apleistoje psichiatrijos ligoninėje. Jeigu praeitose laidose jie turėdavo pridėti baisių efektų ir išgalvoti šiurpių istorijų, tai dabar jiems tikrai to nereiks daryti, nes čia vaidenasi iš tikrųjų. 

Siužetas gal ir ne per labiausiai įdomus, ta ligoninės istorija gana banali ir nieko naujo ten nepamatysit. Bet..
Man tikrai buvo nejauku žiūrėt. Kažkoks apleistas beprotnamis naktį, filmavimas paprastom kamerom, klaidžiojimas koridoriais tik su žibintuvėliu. Tai jau savaime įaudrina vaizduotę ir tampo nervus. Šiaip siaubo filmuose dažnai būna visokių nesąmonių, nelogiškų vietų. Čia jų buvo, bet ne tiek ir daug. Taigi, buvo visai šiurpoka. Aktorių vaidyba visai įtikinama. Nebuvo kvailų lakstymų, išsibėgiojimų ir pan. Pabaiga galėjo būti ir aiškesnė, galėjo daugiau parodyti, kas buvo po to, na bet neparodė, tai neparodė.

P.S. Jeigu būčiau žiūrėjus viena ir dar vakare, tai nežinau kaip būtų pasibaigę..


2012 m. birželio 10 d., sekmadienis

106. Project X

Project X / Projektas X (2012)
Režisierius: Nima Nourizadeh
Vaidina: Thomas Mann, Oliver Cooper, Jonathan Daniel Brown, Dax Flame ir kt.
Žanras: Komedija
Trukmė: 88min.

Vertinu: 1.5/4

Trys mokyklos liurbiai nepasižymintys dideliu populiarumu surengia vakarėlį po kurio jie, neva, turi tapt kieti. Taigi, vakarėlis įvyksta, tik vietoj planuotų penkiasdešimties žmonių prisirenka daug daugiau.

Nelabai yra ką komentuot. Nes nepamačiau čia nieko naujo. Tiesiog nufilmuotas didelis tūsas. Daug alkoholio, prisisiurbusių snukių ir plikų mergų. Jeigu kalbėti kaip apie komediją, tai juokingų vietų buvo vos kelios. Vos. Kadangi Todd Philips (Hangover ir Hangover II režisierius) prisidėjo prie šio filmo kūrimo, tikėjausi kažko linksmo.

Beje, tokių filmų išvis negalima kurti, kogi jie pavyzdį rodo jaunimui? :D Dar žiūrėk ir Lietuvoj kas tokį vakarėlį-riaušes surengs.

P.S. Muzika buvo visai faina.




2012 m. birželio 9 d., šeštadienis

105. The Way Back

The Way Back / Kelias atgal (2010)
Režisierius: Peter Weir
Vaidina: Jim SturgessEd HarrisSaoirse Ronan, Colin Farrell, Mark Strong, Dragos Bucur ir kt.
Žanras: Drama, Nuotykių
Trukmė: 133min

Vertinu: 2/4

Kaip man patinka filmai apie išlikimą, apie žmogaus susidūrimą su laukine gamta, apie jo pastangas išgyventi. Štai dėl to ir pasirinkau šį filmą apie grupelę iš Sibiro darbo stovyklos pabėgusių žmonių kelią atgal - kelią į laisvę. (Beje, šis filmas paremtas tikrais įvykiais).

Akims filmas nerealus, bet ausims tai nelabai. Noriu pasakyt, kad vaizdai buvo puikūs, aktorių grimas, apranga verta tik pagyrų. Apdriskę drabužiai, apskretę ir nuo karščio išsekę veidai, kruvinos ir žaizdotos kojos. O dar ir gamtos vaizdai! Ne kartą privertė krūptelt ar net išsižiot. Tikrai labai rimtai padirbėta su šiais dalykais.

Bet, bet, bet. Tokiam filmui reiktų didesnės dramos ir daugiau veikėjų psichologijos. Man to trūko. Kodėl? O gi todėl, kad filmas teka pakankamai ramia vaga. Nebuvo nei jokių didelių įvykių ar žiaurių mirčių. Nebuvo nėt jokio kivirčo grupėje, ko man visai norėjosi. Maniau, kad Colin Farrell įneš čia truputį pipirų, bet deja, to nebuvo. Kas nugriuvo, kas sušalo, kad pradingo. Viskas. Kitas dalykas, Jim Sturgess man žiauriai nesižiūrėjo, kaip grupės lyderis. Nors apskritai jis čia nelabai. Nors, iš tikro, tokioj grupėj, kur niekas nemaištauja ir visiem viskas gerai, tai ir toks supergeruoliukas šaunuoliukas tinka, juk nieko tramdyt vistiek nereikia.

Žiūrint susidaro toks netikroviškumo įspūdis. Ir pagražinimo. Nu iki galo neįsitiki, daryk ką nori. Visos tos šnekos jau nušnekėtos ir nuvalkiotos, biški ir pasiraukydavau bežiūrėdama. Tikrai galėjo būti daaaug geriau.  Juolab, kad ir aktoriai surinkti tikrai neblogi (išskyrus Sturgess'ą). Ir garso takelis galėjo būti stipresnis.


2012 m. birželio 6 d., trečiadienis

104. Léon: The Professional

Léon: The Professional / Leonas (1994)
Režisierius: Luc Besson
Vaidina: Jean Reno, Gary Oldman, Natalie Portman, Danny Aiello, Peter Appel ir kt.
Žanras: Drama, Kriminalinis, Trileris
Trukmė: 132min

Vertinu: 4/4

Puikus filmas. Apie ką gi? Profesionalus samdomas žudikas priglaudžia mergaitę, kurios tėvus nužudė. Ji išsiaiškina, kuo užsiima jos naujasis globėjas ir paprašo, kad šis išmokyto ją savo amato. Na ir šis ją, nors ir nenorom, ima mokyti.

Tik pagalvokit, rodos, šaltakraujis žudikas, negali turėti tiek gailesčio, kad išgelbėtų nuo mirties paprastą, nepažįstamą mergiščią. Bet Leonas tai padaro. Ir koks gražus ryšys tarp jų užsimezga. Nors ir keistas iš jų gaunasi duetas, tačiau tai tik patvirtina, kad draugystė gali užsimegzti tarp didžiausiais skirtumais pasižyminčių žmonių.

Apskritai, Leono asmenybė pasirodė labai daugialypė. Jis vienas gali patiesti kelis žmones nė nemirktelėjęs, tačiau  kartu gali būti be galo rūpestingas, pavyzdžiui, prižiūrėdamas savo geriausią draugą - vazoninę gėlę. Gali pasirodyti žiaurus leisdamas Matildai šaudyti į žmones, tačiau kartu bus jautrus ir drovus pasisukus kalbai apie jausmus. Bet dabar aš jo tikrai nenupiešiu jums, reikia patiems jį pamatyt ir patiems įvertinti.

Jau pakaks kalbėti apie dramas. Filmas priskiriamas taip pat ir kriminaliniam bet trilerio žanrui. Šioje srityje taip pat buvo stipru. Leonas yra savo amato profesionalas, todėl ne tokios verksmingos scenos, kaip susišaudymai, buvo puikiai pavaizduoti. Įtampa buvo stipri nuo pirmų filmo minučių, nenuslūgo ji ir pabaigoje.

Gary Oldman
Kad Jean Reno yra geras aktorius, aš jau seniai numaniau. Bet štai, peržiūrėjusi šį filmą nustebau dvigubai dėl kai ko kito. Tai dėl Natalie Portman, kuri nepaisant tokio jauno amžiaus vaidino labai profesionaliai ir ėmė man netgi patikti, ir dėl Gary Oldman, kuris, tiesą sakant, žvilgtelėjus filmą Tinker Taylor Solder Spy, pasirodė paprasčiausias senis. Tiesa, pastarojo filmo nebaigiau žiūrėt, todėl labai griežtai neteisiu, bet tiesiog jis man atrodė toks iš kurio pernelyg kažko nesitikėjau. O čia. Štai, koks vaidmuo! Vienas kiečiausių kadanors matytų blogiukų. Man jis labai patiko. Buvo stiprus, įdomus ir įtikinamas, taip ir laukiau kol pasirodys ekrane. Manau, pasieškosiu kokių filmų su juo.

Šiame filme, priešingai negu daugelyje kitų, aiškios veiksmų priežastys. Kitur žiūri ir nesupranti, svarstai, kodėl taip, kodėl anaip. Pabaiga aiški ir jėgiška. Kažkokios didelės mįsles čia niekas nenarplios, tačiau tikrai pritrauks, o gal net kai kam ašarą išspaus. Šiurkščiai apie žmogiškumą. O dar kai Stingo dainą Shape of my heart išgirdau, tai išvis susileidau vietoj. Žinoma, rekomenduoju.

Trailer'is 


Soundtrack'as: Shape of my heart by Sting





2012 m. birželio 4 d., pirmadienis

103. 21 Jump Street

21 Jump Street / Nevykėliai po priedanga (2012)
Režisieriai: Phil Lord, Chris Miller
Vaidina: Channing Tatum, Jonah Hill, Ice Cube, Rob Riggle, Brie Larson, Dave Franco ir kt.
Žanras: Veiksmo, Komedija
Trukmė: 109min

Vertinu: 3.5/4

Du policininkai turi atlikti slaptą užduotį. Apsimetę vidurinės moksleiviais, jie turi surasti narkotikų platintojus. 

Tikrai linksmas filmas. Gana seniai teko matyti tokį, per kurį galėčiau pasijuokti daugiau negu du kartus. Jau ko verta pagrindinių veikėjų pora. Vienas - didžiulis raumenų kalnas, kitas - mažas nevykėlis. Iš kart galima tikėtis kažkokių kuriozų.

Ir siužetas visai neblogas. Netgi įdomus ir garantuotai juokingas. Netgi tų bajerių naujesnių buvo, ne tokių matytų. Įdomus buvo tas jų apsikeitimas, tikra karma. :D Į Channing Tatum buvo tikrai juokinga žiūrėt, net jeigu nieko juokingo nevykdavo, tiesiog kažkaip kvaila matyt jį tokiam filme. Juk visgi jis meilės filmų aktorius, o čia tenka biški ir išsidirbinėt.

Rekomenduoju, nes palyginti su vidutiniškais vis kepamais filmais, šis yra šiek tiek aukščiau už juos.

P.S. Blem, gale pamačiau Johny Depp! Kažkaip galvojau, čia jis ar ne jis, patikrinau imdb ir bingo!





2012 m. birželio 3 d., sekmadienis

102. Corpse Bride

Corpse Bride / Mirusi nuotaka (2005)
Režisierius: Tim Burton
Įgarsina: Johny DeppHelena Bonham Carter, Emily Watson, Tracey Ullman, Paul Whitehouse ir kt.
Žanras: Animacinis, fantastinis, muzikinis
Trukmė: 74min

Vertinu: 3/4

Viktoro tėvai suplanuoja jam vestuves su nepažįstama mergina. Po nenusisekusios vestuvių repeticijos Viktoras besikartodamas įžadus nuklysta į mišką, kuriame, nė pats to nesuvokdamas, susituokia su mirusia nuotaka, nuo kurios pabėgti nebus taip lengva. 

Visai neblogas animacinis filmas. Neilgas, tai ir nespėjo nusibosti. Apskritai, žiūrint jį apima keistas jausmas, lyg vėl grįžčiau į vaikystės dienas, vaizdai bauginančiai žavūs.

Man patinka žiūrėti tokius lėliškus filmus. Ypač kai pagalvoji kiek darbelio prie jo buvo. Čia nors ir dauguma herojų kaukolės, numirėliai ir griaučiai, vistiek mieli žiūrėt.

Įdomu. Pagrinde dėl to, kad neina nuspėti kaip baigsis. Atrodo, kaipgi Viktoras gali pasielgti, kad visi liktų laimingi. Ir tuo, ir tuo atveju liks nepatenkintų, o tai kaip ir prieštarauja tokio tipo filmui, visgi laiminga pabaiga čia yra būtina. Bet kai jau viskas išsiriša, tai jau taip, kad galų nebelieka.

Personažai komiški ir šmaikštūs, nusijuokti teks. Taip pat jie dar ir padainuos kartas nuo karto. Man dar įsiminė šis filmas dėl to, kad nors jis ir animacinis, nors ir juokingas, bet vistiek kažkuo baugokas, nėra visiškai vaikiškas.




2012 m. birželio 1 d., penktadienis

101. Forrest Gump

Forrest Gump / Forestas Gampas (1994)
Režisierius: Robert Zemeckis
Vaidina: Tom Hanks, Sally Fields, Robin Wright, Gary Sinise ir t.t.
Žanras: Drama, Romantinis
Trukmė: 142min.

Vertinu: 4/4

Nuostabus filmas. Manau toks, kurį visada paminėsiu paklausta apie geriausius matytus filmus. Toks pozityvus, paprastas, nors ir sugraudinęs, tačiau pažiūrėjus nepalikęs "užsigrūzinusio". Iš vis, apie tokį filmą net daug filosofuoti kažkaip nė nepritinka. Arba patinka arba ne.

My momma always said, "Life was like a box of chocolates. You never know what you're gonna get." 

Pasaulis Foresto Gampo akimis atrodo daug paprastesnis. Taip, Forestas nėra labai protingas, jo IQ žemesnis negu daugelio, bet tai jam nesutrukdė tiek daug pasiekti gyvenime. Pabūti tiek karo didvyriu, tiek milijonierium. Dėl to ir kyla šypsnys. Jis visko tiek pasiekė, bet pačiam Forestui ta garbė ir visokie materialūs dalykai neužima pirmos vietos ir neišstumia svarbiausiu jo vertybių, tarp kurių ir šeima, ir meilė.

Kuo ilgiau žiūri, tuo labiau ima atrodyti, kad ne Forestas yra kažkoks kitoks, o aplink esantys žmonės yra tikri kvailiai. Užsiimantys beprasmiškais dalykais ir nesuprantantys kogi jie nori.

Forestas tiesiog vadovaujasi savo jausmais. Jis yra paprastas, nuoširdus, puikybės nesugadintas žmogus. Žmogus, randantis laiko pasigrožėti saulėlydžiu ar pamatyti grožį paprastuose dalykuose. Tik mes, laikantys save tokiais protinguoliais, amžinai apkrovę smegenis apmąstymais ir  gyvenimo prasmės nagrinėjimais, neberandam laiko tiesiog gyvenimui.

Man atrodo, kad Forestas Gampas yra geriausias Tomo Hankso vaidmuo. Bent jau iš tų, kuriuos teko matyti. Nenuostabu, kad už jį jis laimėjo Oskarą. Apskritai ir pats filmas gan gausiai apdovanotas.

Filmas, nors ir trunka virš dviejų valandų, nėra nuobodus. Yra nemažai vietų, kuriose jei nenusijuoksit, tai nusišypsosit tikrai. Taip pat filmo metu besivystanti meilės istorija pažada ir kelis romantiškus epizodus. Dėl to ir tas laikas neprailgo. Čia juokiesi, žiūrėk, tuoj ir verksi.

Atrodo, kad filmai apie protiškai atsilikusius arba apskritai, apie turinčius kokią nors negalią, žmones, turėtų kelti vien gailestį. Bet šis yra kitoks. Pažiūrėjus šį filmą gailestis gali kilti nebent pačiam sau.








Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...