Režiserius: J. J. Abrams
Vaidina: Elle Fanning, Amanda Michalka, Kyle Chandler , Joel Courtney ir kt.
Žanras: Mistinis, Sci-Fi, Trileris
Trukmė: 1h 41min
IMDb įvertinimas: 7.4/10
Aprašymas: 1979-ųjų vasarą Ohajo valstijoje šeši paaugliai ėmė filmuoti mėgėjišką filmą apie zombius „Super 8“. Vieną naktį jaunuoliai atsiduria apleistame geležinkelio bėgių ruože ir nenoromis tampa kraupios traukinio avarijos liudininkais. Šiurpi avarija nepraeina be pasekmių – iš vieno vagono išsiveržia padaras, turintis antžmogiškų galių ir toli gražu nepanašus į žmogų.
Netrukus jaunuoliai ima įtarti, kad paslaptingoji avarija nebuvo nelaimingas atsitikimas. Masiniai šunų dingimai ir mįslingi bei nepaaiškinami įvykiai, vykstantys miestelyje kelia vis daugiau įtarimų ir sėja baimę, o vietinis šerifas bando atskleisti paslaptį, kuri, kaip paaiškėja yra kai kas baisesnio nei kas nors galėjo įsivaizduoti...
Ką manau? Trailer's tikrai žadėjo gerą, įtemptą filmą. Nors tikėjausi iek daugiau filmas beveik pateisino lūkesčius. Šiaip nesu fantastinio žanro filmų mėgėja ir po šio filmo jo labiau nepamėgau, tačiau tokio išliaupsinto filmo negalima nepažiūrėti. :)
Taigi. Pradėsiu nuo dalykų, kurie man užkliuvo. Visa siužeto eiga, gan banali, pabaiga taip pat nieko naujo. Taip pat buvo keista, tada kai įvyko traukinio avarija, visur skraido, sproginėja, krinta nuolaužos, bet nei ant vieno vaiko neužgriuvo, o atsipirko keliais nubrozdinimais, būčiau supratus, jeigu jie tupėtų kur nors vienoje vietoje, bet ne tada kai po visą lauką laksto klykdami.
Dar kai kur buvo prasilenkta su logika, kaip vaikai lengvąja mašina gali grįžti į miestą, jeigu jis saugomas kareivių? Arba per traukinio avariją, mergina atvažiavo tėvo mašina, tačiau per avariją jai nieko nenutiko? Arba tas "supratingas" pasikalbėjimas su ateiviu...
Kas man patiko tai vaikų vaidyba, ypač pagrindinio. Ji tikrai įtikino, nesimatė netikrumo, priešingai negu būna kai kuriose kitose juostose. Su tuo tai tikrai gerai padirbėta.
Man taip pat filmo aplinka patiko, atmosfera, muzika.
Tikiriausiai šis filmas yra per daug išpūstas, išreklamuotas ir nepagrįstai išgirtas. Nenuostabu, kad amerikiečių darbas.
Vertinu: 4/5
Režisierius: Lasse Hallström
Vaidina: Richard Gere, Joan Allen ir kt.
Žanras: Drama
Trukmė: 1h 33min
IMDb įvertinimas: 8/10
Aprašymas: Filmas nufilmuotas pagal tikrus įvykius, kurie įvyko Japonijoje 20-aisiai metais. Šuo kiekvieną dieną išlidėdavo ir pasitikdavo savo šeimininką. Šeimininkas netikėtai mirė, tačiau šuo 9-ius metus kiekvieną vakarą ateidavo jo pasitikti ir laukdavo iki paskutinio traukinio. Vėliau japonai, pastatė jam paminklą toje vietoje, kur jis laukdavo savo šeimininko. Pats šuo dalyvavo paminklo atidengimo ceremonijoje. Jam mirus, šalyje buvo paskelbta gedulo diena. II-o pasaulinio karo metu paminklas buvo sunaikintas-metalas buvo reikalingas karo reikmėms, tačiau 1948 metais jis buvo atstatytas.
Ką manau? Tiesiog negaliu ramiai išdėstyti visų minčių. Nors filmą žiūrėjau tris kartus, šiandieną buvo trečiasis, vistiek širdį suspaudžia prisiminus.
Maždaug nuo tos vietos, kur miršta šunelio šeimininkas imu bliauti kaip vaikas. Labai daug prie to prisideda garso takelis, jis tiesiog tobulas! Išgirstu tą melodiją, iškart verkiu. Lyg ir nesu tokia didelė jautruolė, tačiau šitas filmas sudaužo visas nejautrumo sienas ir paliečia labai stipriai. Galiausiai, juk tai tikra istorija. Kažkada tikrai buvo Hatchi's, kuris laukė savo šeimininko visą savo likusį gyvenimą.
Tiesiog nelabai galiu objektyviai įvertinti šį filmą, minusų aš jame nemačiau, [tikriausiai pro ašaras :) ] garso takelis, kaip jau sakiau, vienas geriausių mano kada girdėtų, aktoriai puikūs, šuo nuostabus!
Kokia nemirštanti meilė, laukimas, tikėjimas vieno šuns širdyje. Neveltui sakoma, kad šuo - geriausias žmogaus draugas.
Vertinu 5/5.
Režisierius: Peter Webber
Vaidina: Scarllet Johansson, Colin Firth, Tom Wilkinson, Cillian Murphy ir kt.
Žanras: Drama, Biografinis.
Trukmė: 1h 35min
IMDb įvertinimas: 7/10
Aprašymas: Delfto miestelis, Olandija. 17-metė Grytutė paklūsta aklo tėvo valiai ir išeina dirbti tarnaite dailininko Johaneso Vermeero namuose, kad galėtų išlaikyti skurdžiai ir neturtingai gyvenančią šeimą. Tačiau ji neįsivaizduoja, koks psichologiškai sunkus ir fiziškai alinantis bus tas darbas.
Ką manau? Dar vienas filmas, apie kurį pasakoju po ilgesnio laiko tarpo. :) Tad ilgai netempiant gumos galiu pasakyti - knyga patiko labiau. Filmas man pasirodė kažkoks skubantis, praleista, mano galva, keletas svarbių detalių. Pavyzdžiui, pradžioje, nebuvo aišku, kodėl Grėtė turėjo išeiti iš namų, jeigu nebūčiau skaičiusi knygos, ko gero bučiau likusi nesupratusi. Toliau, labai mažai dėmesio skiriama šeimai, kažkur dingo jos broliai ir sesės, bei sekmadieninės išvykos namo. Žinau, filmas neprivalo visiškai tiksliai atkartoti knygos, bet aš asmeniškai to pasigedau.
Man, Colin'as Firth'as nelabai žiūrėjosi dailininko rolėje, truputį kitokio tipo personažą įsivaizdavau.. Pėteris taipogi, labai nesimpatiškas personažas..
O vat Katarina mane tikrai įtikino, taip par Pėterio tėvas, nors pastarasis nėra labai svarbus :)))
Sakiau, kad filme daug kas praleista, tačiau dialogai buvo gan tiksliai atkartoti, kai kur net galėjau nuspėti kas ką sakys.
Scarlett Johansson pakankamai susidorojo su savo vaidmeniu, nebuvo didelio atotrūkio nuo mano susikurto vaizdo. Be to, ji tikrai stebėtinai panaši į tikrąją mergina paveiksle.
Garso takelis man nei patiko, nei nepatiko, toks vidutiniškas.
Pabaiga paliko neaiškumų. Man ji pasirodė per skysta.. Visai ne tokia kaip knygoje.
Režisierius: Mark Romanek
Vaidina: Keira Knightley, Carey Mulligun , Sally Hawkins
Žanras: Drama
Trukmė: 1h 44min
IMDb įvertinimas: 7.3/10
Aprašymas: Filmas pastatytas pagal Kazuo Ishiguro romaną "Neleisk man išeiti". Pasakojama apie 3 vaikų vaikystę ir draugystę, kuri prabėgo Britanijos mokykloje, ten pasaulis buvo "nupieštas" kitoks... Tačiau tikrasis gyvenimas reikalauja daug stiprybės ir ištvermės...
Ką manau? Filmo įspūdžiai ne švieži - žiūrėjau šį filmą prieš mėnesį. Tačiau nepaisant to, nusprendžiau blog'ą pradėti gero filmo aprašymu.
Istorija tikrai neeilinė, galbūt šiek tiek prasilenkianti su logika - tokiu laikmečiu, klonavimas vargu ar buvo tiek išvystytas, bet filmo esmė kitur. Esminis klausimas, kurį nagrinėja filmas, ar žmogus-klonas, kurio paskirtis tapti organų donoru, gali turėti sielą? Jausmus?
Filme beveik nėra veiksmo, nors filme rodomi ir pagrindinių veikėjų vaikystės momentai ir laikas, kai jie sulaukia pilnametystės. Man truputį kliuvo jų susitaikymas su savo padėtimi, norėjosi, kad jie labai spyriotųsi savo likimui, tačiau, juk jie prie tos minties buvo pratinami nuo mažų dienų tad nenuostabu. Vis dėl to negaliu sakyti, kad jie buvo visiškai pasyvūs, jie bandė vilkinti laiką, tačiau neišdusiu kaip, pažiūrėkit patys.
Taip pat filmui daug dramatiškumo sukėlė meilės trikampis tarp parindinių herojų.
Antroje filmo pusėje gerklėje jau stovėjo gumulas, buvo aišku, kad kažkuriuo momentu ašaros prasiverš. Taip ir buvo. Galbūt likus dešimčiai, gal daugiau minučių pradėjau verkti. Iš gailesčio, liūdesio ir šiaip daug jausmų susikaupė. Buvo gaila, kad jie tokie naivūs, nekalti, pilni noro gyventi.
Filme buvo viena labai stipri scena, per kurią net šiurpuliukai bėgiojo kūnu.
Jeigu filmas, kurį žiūriu man sukelia stiprių jausmų - laikau jį geru. Tas pats ir su knygomis.
Šio filmo metu patyriau ir liūdesį ir gailestį ir pyktį, ir daug kitų.
Nepaisant kelių mažyčių smulkmenėlių nepraslydusių pro akis, vertinu 5/5.
Režiserius: J. J. Abrams
