201. Cloud Atlas

Cloud Atlas / Debesų žemėlapis (2012) (JAV, Honkongas, Singapūras, Vokietija)
Režisieriai: Tom Tykwer, Andy Wachowski, Lana Wachowski
Vaidina: Tom Hanks, Halle Berry, Jim Sturgess, Jim Broadbent, Hugo Weaving, Ben Whishaw, Hugh Grant,  Susan Sarandon, Doona Bae, Keith David ir kt.
Žanras: Drama, Mistinis, Sci-Fi
Trukmė: 172min
Vertinu: 10/10

Ką tik po filmo peržiūros, įspūdžiai dar toli gražu neišblėsę (ir vargu ar artimiausiu metu išblės). Trailer'is išdavė, kad šis filmas bus viena didelė makalynė... kažko.. Įvairių laikmečių, įvairiausių žmonių ir istorijų.. Ir begalinis smalsumas bei viltis, kad šis filmas bus kažkuo kitoks, parodys kažką naujo ir galbūt net įlys tau sielon, privertė įsijungti šį, iš pradžių bauginusios, beveik trijų valandų trukmės, paslaptingą reginį.

Kartais būna, kad pažiūrėjus vieną ar kitą filmą, niekaip negali iš jo išeiti. Tada rodos ir kambarys, kuriame sėdi kažkoks kitoks ir saulė ar mano atveju, lempa, ima kitaip šviesti. Pažiūrėjęs į veidrodį atrodo pamatai kitokį save, nors juk viskas taip pat. Tiesiog jautiesi kitaip, elgiesi kitaip ir nors trumpam, mąstai kitaip. Tikriausiai jau pasidarė aišku, kad šis filmas mane truputį išmušė iš tako.

Jame tiek visko daug! Jei manęs paklaustų apie ką šitas filmas, atsakymą suformuluoti būtų velniškai sunku. Dauguma iki šiol matytų filmų prieš šį atrodo pilki ir nuobodūs. Šešios istorijos, tarp kurių iš pirmo žvilgsnio neįmanoma įžvelgti jokių sąsajų. Praeitis, dabartis ir ateitis.. Tačiau tai retais momentais galima pamatyti ar pajausti, kad jos yra lyg viena kitos atspindžiai. Mažytės smulkmenos tampa tais logikos tiltais, kurių taip reikalauja mūsų protas, bandantis įsprausti šį filmą į kažkokį rėmą ar įdėti į lentyną idant suvokti visą tai ką matai būtų nors truputėlį lengviau.

Šis filmas susidomėjimą sugebėjo išlaikyti visas 172 minutes. Tai beveik trys valandos! Reta tokių filmų, oi kaip reta, kad priverstų tave prilipti prie kedės ar bet ko ant ko sėdi ir spoksoti išplėtus akis, išsižiojus, laukiant ką gi dar pamatysi, kokią dar staigmeną numes tau šis filmas. Vizualiai jis be galo gražus, akys tikrai ras kur pasiganyti. Labai įvairiapusiškas, sulipdytas iš įvairių žanrų (yra romantikos, mokslinės fantastikos, kriminalo, nuotykių ir dar daug ko)., būtent tokiam žmogui kaip aš, kuris nesusivokia ką mėgsta.

Man labai patiko, kad vienas aktorius šiame filme turėjo net kelis vaidmenis, kurie buvo gana spalvingi ir priešingi vienas kitam. Tai leido pamatyti aktorių vaidybinius sugebėjimus ir šiaip, buvo dar vienas įdomus ir išskirtinis filmo akcentas.

Cloud Atlas man bus be galo malonu prisiminti. Taip džiugu, kad toje didžiulėje krūvoje šiomis dienomis prikepamo šlamšto, suspindo šis deimančiukas. Filmas, neprisidengiantis vien banaliais moralais. Man labai patinka mintis, kad viskas yra susiję, viskas yra surišta, visur yra prasmė ir kažkoks ryšys..

Prirašiau daug, bet rodos nepasakiau visko, ko norėjau. Vienos liaupsės ir nieko konkretaus. Tiesiog šis filmas sukėlė man emocijas, apie jas ne visada lengva kalbėti. Cloud Atlas buvo kažkas, ko man jau seniai reikėjo, todėl negailiu jam aukščiausių įvertinimų.

O muzika!!!

200. Letters from Iwo Jima

Letters from Iwo Jima / Laiškai iš Ivo Džimos (2006) (JAV)
Režisierius: Clint Eastwood
Vaidina: Ken Watanabe, Kazunari Ninomiya, Tsuyoshi Ihara, Hiroshi Watanabe, Shidô Nakamura ir kt.
Žanras: Karinis, Drama, Istorinis
Trukmė: 141min
Vertinu: 8/10

Stengiuosi reguliariai save pamaloninti gerais kariniais filmais. Šįkart tai puikiai visiems žinomas puikiais visiems žinomo aktoriaus ir režisieriaus Clint Eastwood filmas. Eastwoodas moka durt į širdį, moka jis pravirkdyti, todėl kad bus lengva žiūrėt šį filmą, aš tikrai naiviai nesitikėjau.

Šis filmas yra apie amerikiečių ir japonų mūšį Ivo Džimos saloje Antrojo pasaulinio karo metu. Istorija pasakojama iš japonų perspektyvos, o ne iš amerikiečių kaip būtų galima tikėtis. Tai jau savaime suteikia filmui daugiau egzotikos, nes vaidina jame pagrinde japonų aktoriai.

Eastwoodas, kiek pastebėjau, mėgsta suromantizuoti savo pasakojamas istorijas. Todėl ir šis filmas yra kiek pasaldintas tokiais gražiais epizodais, kurie būtų vargiai imanomi realiame kare. Filme išryškėja ir vieno japono kareivio gyvenimo istorija ir kaip karas palietė asmeniškai jį, kas irgi priduoti to dramatiškumo.
Ties viduriu filmas kiek pabodo ir užsinorėjau net prasukti jį kažkiek. Bet pabaigoje jis vėl susigrąžino prieš tai prarastą mano dėmesį. Patiko masinės scenos. Muzika. Geras, kokybiškas filmas. Rekomenduoju.

199. Seeking a Friend for the end of the World

Seeking a Friend for the End of the World / Kartu iki pasaulio pabaigos (2012) (JAV, Singapūras, Indonezija, Malaizija)
Režisierė: Lorene Scafaria
Vaidina: Steve Carell, Keira Knightley, Nancy Carell, Connie Britton, Mark Moses, Melanie Lynskey ir kt.
Žanras: Drama, Romantinis, Sci-fi
Trukmė: 101min
Vertinu: 7/10

Mielas filmas. Kitaip vargu ar apibūdinsi jį. Nu va toks meilutis, gražutis, saldutis, niam niam niam. Truputį pakutena, truputį pagraudina, truputį pamigdo na ir dargi pamokina.

Tai va. Artėja pasaulio pabaiga. Į žemę skrenda asteroidas ir liko dar kelios savaitės, per kurias nori -  nedarai nieko, nori - įvykdai savo neįvykdytas svajones, nori - depresuoji, visai taip kaip vienas filmo herojų - Dodžas. Žmona kaip tik paliko, na ir šiaip, kokia prasmė dar čia kažką daryt. Taigi netikėtai jis sutinka vieną tokią neprognozuojamą vištelę (aš ne piktai), kuri taip pat išsiskyrė ir šiaip yra kažkokia keistuolė. Vėliau paaiškėja, kad pas ją netyčia pakliuvo laiškas Dodžui nuo senos jo meilės, kurį ji pamiršo atiduoti. Nieko nelaukdamas Dodžas nusprendžia važiuoti pas tą savo meilę, kadangi laiške ji prisipažįsta kad ir Dodžas yra ta tikroji jos meilė. O mainais už tai, kad keistuolė Penė jį ten nugabens, jis pažada surasti žmogų, kuris nuskraidintų ją į gimtąją Angliją susitikti su senai nematytais namiškiais. Na va, sandėris sudarytas ir ši porelė leidžiasi į kelionę, kurioje patiria visokiausių nuotykių.. Ir tikriausiai numanote kas dar jiems atsitinka..

Banalus toks filmiūkštis, bet man jis patiko! Na ir kas, kad nuspėjamas, na ir kas, kad nelabai ką naujo čia pamatysi. Bet miela tokia atmosfera, šiek tiek romantikos, puikiai susižiūri kai nori visko, bet kartu ir nieko. Minusas gal tas, kad Keira Knightley čia mane pradėjo labai erzinti. Nors gal ne ji pati, kiek labiau jos personažas. Toooks emocionalus, atsieit laisvas ir dėjęs, kiek vaikiškas, neracionalus, galintis imti verkti be priežasties, o po poros minučių šypsotis kaip saulė. Na ir dar ta kvailoka išraiška..

Tai va, kaip jau sakiau, geras filmas toje vidutinybių kategorijoje.

198. Perfect Sense

Perfect Sense / Tobulas jausmas (2011) (Didžioji Britanija, Švedija, Danija, Airija)
Režisierius: David Mackenzie
Vaidina: Ewan McGregor, Eva Green, Lauren Tempany, Alastair Mackenzie, Denis Lawson, Connie Nielsen ir kt.
Žanras: Drama, Romantinis, Sci-fi
Trukmė: 92min
Vertinu: 6/10

Filmas, kurį jau ilgai norėjau pasižiūrėti dėl savo mėgstamo aktoriaus - Ewan McGregor. Ir štai, prieš kelias dienas aš tai padariau. Na ką, idėja gana įdomi ir negirdėta. Nors filmų apie visokiausias apokalipses prikurta daugybė. Dėl niekam nesuprantamų priežasčių žmonės praranda pojūčius, t.y. uoslę, klausą, skonį ir pan. Tačiau visa tai nėra esminis dalykas filme. Visa ko centre figūruoja dviejų žmonių jausmai, Siuzanos ir Maiklo meilės istorija. Fone vykstantys įvykiai, žinoma, stipriai įtakoja jų gyvenimus.

Filmas paliko man tokius dviprasmiškus jausmus. Nežinau ar jis man patiko, bet kad nepatiko tikrai negaliu teigti. Kažkuo lyg ir traukia, bet kažkuo ir atstumia, kažkodėl iki galo jis manęs neįtraukė į save. Kažkoks šaltis sklinda nuo jo, bet kartu ir lyg kažkiek artimas. Bet jeigu pasakyti tiesą, tai man jis nepaliko kažkokio įspūdžio ir išvis, nelabai įtraukė, kažkaip praslydo pro akis, pro smegenis, nelabai ką po savęs palikdamas.

Įdomus tas pojūčių praradimas, žmonių reakcijos ir būsenas prieš prarandant vieną ar kitą pojūtį, na pavyzdžiui, nežmoniškas alkis ir noras valgyti bet ką, kas pakliūva po ranka prieš prarandant skonio receptorius.  Tačiau kažko dar įdomesnio šiame filme aš nemačiau. Meilė? Ne kartą jau matytos tos meilės kančios, abejonių draskomos širdys ir tos ašarų pakalnės. Na, tikriausiai ne tokio filmo man tuo metu reikėjo.

197. The Sixth Sense

The Sixth Sense / Šeštasis pojūtis (1999) (JAV)
Režisierius: M. Night Shyamalan
Vaidina: Bruce Willis, Haley Joel Osment, Toni Collete, Olivia Williams, Trevor Morgan, Glenn Fitzgerald ir kt.
Žanras: Mistinis, Drama, Trileris
Trukmė: 107min
Vertinu: 8/10

Laiko jau kaip ir patikrintas filmas, kurį gali įsijungti ramia širdimi, nes nujauti, kad nuvilti neturėtų.

Tikėjausi mistikos, tikėjausi intrigos, tikėjausi šiurpuliukų, tikėjausi įtaigos. Galiu pasakyti, kad 90 % to, ko tikėjausi aš ir gavau. O likusius 10 % nunešė žiemiškas vėjas..

Bruce Willis vaidinamas personažas Malkolmas yra vaikų psichiatras ir jo pacientu tampa mažas išsigandęs berniukas Koulas, kuris nuolat mato dvasias aplink save. Šis atvejis Malkolmui jau ne pirmas, kartą jis gydė vieną vaiką turintį panašią problemą, tačiau tada jam nepsisekė. Todėl ne kiek noro, o galbūt daugiau kaltės vedamas jis nori žūtbūt padėti Koului.

Kaip ir prieš tai matytame M. Night Shyamalan filme The Village, taip ir čia pabaiga yra staigi, netikėta, apverčianti viską aukštyn kojomis. To taip pat laukiau ir smagu, kad likau nustebinta.
Ypatingai įstrigo aktoriaus Haley Joel Osment, kuris vaidino Koulą, vaidybą. Neįžvelgiau nė krislelio netikrumo, atrodė, kad jis kenčia iš tikrųjų, kad ašaros nesuvaidintos, o ta kaustanti baimė jį iš tikrųjų kamuoja. Nenuostabu, kad už šį vaidmenį buvo nominuotas Oskarui.

Filmas iš tikrųjų man patiko. Galbūt turiu tik vieną priekaištą. Tos dvasios, tie numirėliai, kuriuos matydavo berniukas bent jau man atrodė pernelyg realūs. Jie galėjo judinti daiktus, pavyzdžiui man ta vieta, kurioje mirusi mergaitė pastūmė Koului dėžutę su vaizdajuoste pasirodė kažkokia... nekokia.

Įspūdis geras.

196. Real Steel

Real Steel / Grūdintas plienas (2011) (JAV, Indija)
Režisierius: Shawn Levy
Vaidina: Hugh Jackman, Evangeline Lilly, Dakota Goyo, Kevin Durand, Anthony Mackie, Hope Davis ir kt.
Žanras: Drama, Sci-Fi, Sportas
Trukmė: 127min
Vertinu: 6/10

Tikriausiai pagrindinė šio filmo žiūrėjimo priežastis - pagrindinis aktorius, kadangi dažniausiai jis vaidina gerai. Na, bet kad ir jis čia vaidina, filmas vistiek gana nuobodus, nuspėjamas ir šiaip tai tik dar viena kramtoškė.

Filmą mačiau jau gan seniai - prieš kokias porą savaičių. Man buvo kaškokie nerašiadieniai. Tikriausiai šįryt iškritęs sniegas mane pabudino iš transo. Manau jau laikas brūkštelti kažką ir apie šį filmą.

Veiksmas vyksta netolimoje ateityje. Patys žmonės nebesiboksuoja, vietoj jų tai daro robotai. Čarlis Kentonas užsiima šiuo sportu, tačiau būdamas karšto būdo ir neapgalvodamas ką daro, dažnai pralošia ir pinigus, ir pačius robotus. Bet kur buvęs, kur nebuvęs, į jo linksmą gyvenimą įsiveržia dešimtmetis sūnus, su kuriuo nebuvo palaikomi nė menkiausi ryšiai, kadangi Čarlis jį paliko dar mažą.

Na, o toliau vystosi gana tradicinis ir ne kartą matytas scenarijus. Čarlis savo sūnų Maksą pasiima šiek tiek pas save taip dėl vaizdo na ir dėl pinigų kažkiek. Tipo pabūsim su manim per vasarą, pasitampysim ir viskas tuo baigsis. Tačiau kaip jau nujaučiat, tai neatsitiko ir Čarliui kažkur širdies užkampy glūdėję tėviški jausmai pamažu atgimsta. Na, o  sąvartyne rastas robotas juos dar labiau suartina ir įprasmina žlugusios Čarlio boksininko karjeros lūkesčius.

Nors filmas ir yra ne stebuklas ir originalumo turi labai minimaliai, man patiko jo finalas. Stiprus ir ryškus, beveik pradėjęs griauti mano įsitikinimą, kad viską įmanoma nuspėti. Šiaip, nėra blogas, bet nėra ir laaaabai geras.