134. Carnage

Carnage / Kivirčas (2011) (Prancūzija, Vokietija, Ispanija, Lenkija)
Režisierius: Roman Polanski
Vaidina: Jodie Foster, Kate Winslet, Christoph Waltz, John C. Reilly ir kt.
Žanras: Drama, Komedija
Trukmė: 80min

Vertinu: 4/4 (1 - šlamštas, 2 - vidutiniškas, 3 - geras, 4 - puikus)

Kai tik kažkur perskaičiau apie šį filmą iškart užsimaniau pasižiūrėti. Puiki aktorių komanda, pasitikėjimą keliantis režisierius, ko daugiau reikia? Įdomaus siužeto! O filmo istorija tokia: dviejų vaikų tėvai susitinka aptarti incidento kilusio tarp jų sūnų. Tačiau tas iš pradžių turėjęs būti mandagus ir civilizuotas suaugusių žmonių pokalbis perauga į tikrą santykių aiškinimąsi.

Nepagailėjau šiam filmui pačių aukščiausių balų todėl, kad tiesiog neturiu ką jam prikišti. Vaidyba natūrali, neperspausta, logiška. Aktoriai man labai patiko, apskritai ir kitus filmus su jais noriai žiūriu. Kate Winslet ir Christoph Waltz pora man labiau patiko. Gal dėl išankstinės simpatijos šiems aktoriams? Bet ir nepaisant to, jie buvo patrauklesni ne tokiu isterišku savo požiūriu, be to Waltz vaidmuo buvo tikrai komiškas. Filmo veiksmas visada vyksta vienoje patalpoje, kas gali truputį gąsdinti savo nuobodumu, beeet kaip jau sakiau, neturiu ką prikišti, tai man nė kiek neužkliuvo, nes patys aktoriai įnešė čia daug spalvų.  Beje, filmas statytas pagal pjesę, dėl to ir galima suprasti, kodėl veiksmo vieta nesikeičia. Iš tikrųjų pagalvojus, kad filmas būtų kurtas tradiciniu būdu, su daug aktorių, keičiant vietą, tai iškart pasidaro nebeįdomu.

Iš tikrųjų tai visa ši situacija tokia kurioziška, privertė šypsotis, net tada kai nieko tokio akivaizdaus juokingo ir nevyko. Veikėjai dažnai perbėginėja į kitas stovyklas, tai palaiko savo antrąją pusę, tai moterys moteris, vyrai vyrus ir t.t. Atrodė pažįstamas tas apsimestinis mandagumas, na visiems tikriausiai yra buvę gyvenime situacijų, kai turi kalbėtis su žmonėmis su kuriais visai nenori turėti ką nors bendro, bet štai koks įvykis jus ima ir suveda. Pamažu atsiskleidžia tikrieji veidai, kurie gali gerokai nustebinti, į paviršių iškyla abiejų šeimų skauduliai ir nesutarimai. Žodžiu, užverda aistros.

Dažnai sakau, kad mėgstu filmus su sudėtingais, nenuspėjamais ir stebinančiais siužetas. Taip ir yra. Tačiau šis filmas dar kartą patvirtino, kad paprastumas irgi žavi. Kad filmas, kuriame dvi porelės sėdi ir kalbasi, gali būti įdomus ir prikaustantis.

Man patiko pabaiga, kuri rodos pasišaipė iš viso filmo ir visą tą kivirčą pavertė dar absurdiškesniu.  Rekomenduoju pažiūrėti (bet ne tokiems, kurie ieško komedijos smagiam juokui). Ir linkiu visiems mums mažiau pūsti muilo burbulus. :)